Konferencijos

Gediminaičių giminės nariai – nuo tam tikro laiko žinomi Jogailaičių dinastijos vardu – kontroliavo vidurio-rytų Europą iki pat XVI a. pabaigos, kai mirė paskutinis vyriškos linijos atstovas Žygimantas Augustas. Gediminaičiai valdė Lenkijoje, Vengrijoje, Čekijoje, Moldavijoje, o taip pat įvairiose Voluinės, Podolės ir Rusios kunigaikštystėse. Turint galvoje, jog per moterišką liniją Gediminaičių palikuonys perėjo į Vazų ir kitas dinastijas, tai buvo viena iš pačių galingiausių giminių šioje pasaulio dalyje. Tačiau dėl įvairių vidinių konfliktų, jiems nepavyko ilgesniam laikui konsoliduoti savo valdžios Rytų Europoje, nors tam turėjo realius šansus.

Konferencijos tikslas yra parodyti Gedminaičių dinastijos galią. Renginys įvyks minint 620-ąsias Vilniaus-Radomo susitarimų metines. 1401 m. pasirašyti susitarimai buvo dar vienas momentas, panašus į daugelį kitų nutikusių tarp Krėvos ir Liublino, kuriame esminę rolę suvaidino Gedminaičių giminės nariai.

Tarptautinė mokslinė konferencija įvyks 2021 metų birželio 25-26 dienomis Lenkijos Mokslų Akademijos Istorijos institute Varšuvoje, Joachimo Lelevelio salėje (Rynek Starego Miasta 29/31).

Taip pat on-line

https://us02web.zoom.us/j/84591147609?pwd=SXdXNFMxbWMxYkFJQmJ3RS9EMmlOQT09

Dviejų dienų trukmės renginys bus vainikuotas baigiamąja diskusija, o taip pat debatais, skirtais lenkų-lietuvių unijoms ir susitarimams Gedminaičių giminės narių kontekste. Konferencijoje dalyvaus virš 30 tyrinėtojų iš Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos. Mokslinį renginį planuojama pratęsti 2022 m. Kaune arba Ivano Frankovske.

Organizatoriai:
Lietuvos Respublikos ambasada Lenkijoje – renginio globėjas
Lenkijos šlėktų sąjunga
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės institutas
Istorijos institutas, Lenkijos mokslų akademija
Rytų Europos studijų centras Varšuvos universitete
V. Stefanyko Priekarpatės nacionalinis universitetas
Viduramžių studijų centras (Ivano Frankivskas)
Vytauto Didžiojo universitetas

Daugiau informacijos: www.gdmn.info

XX tarptautinė mokslinė konferencija „Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė XVIII amžiuje“

Skiriama 230-osioms 1791 m. gegužės 3 d. konstitucijos ir Abiejų tautų tarpusavio įsipareigojimo įstatymo priėmimo metinėms paminėti

2021 m. spalio 20–21 d.
Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai
Katedros a. 4, Vilnius

PROGRAMA

Organizatoriai
Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai
Lietuvos istorijos institutas
Vytauto Didžiojo universitetas

Partneriai
Lenkijos institutas Vilniuje
Lenkijos Respublikos ambasada Lietuvos Respublikoje
Didžiojo Seimo palikuonių draugija
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės institutas

Anotacija. Paskutinieji Abiejų Tautų Respublikos gyvavimo dešimtmečiai yra viena iš intensyviausiai analizuojamų temų šiuolaikinėje istoriografijoje, tačiau iki šiol nesutariama tiek dėl Apšvietos epochos idėjų raiškos formų, tiek dėl XVIII a. antrojoje pusėje įvykdytų reformų masto, centralizacijos proceso rezultatų ar valstybės žlugimo / sužlugdymo vertinimo. Istoriografinių prieštarų kontekste ypatingai svarbus išlieka 1569 m. Liublino unijos aktu nubrėžtos dvinarės Lenkijos ir Lietuvos valstybės raidos klausimas, analizuojamas Ketverių metų seimo (1788–1792) reformas vainikavusios 1791 m. gegužės 3 d. konstitucijos kontekste. Greta vertinimų, jog Gegužės 3 d. konstitucija yra bendras to meto Lenkijos ir Lietuvos bajorijos dokumentas, atliepiantis centralizuotos konstitucinės monarchijos šalininkų siekius, istoriografijoje taip pat pabrėžiama, kad Gegužės 3 d. konstituciją galima laikyti Lietuvos konstitucingumo istorijos dalimi tik 1791 m. spalio 20 d. Seime priimto Abiejų tautų tarpusavio įsipareigojimo įstatymo (įžado) kontekste.

Minint 230-asias 1791 m. gegužės 3 d. konstitucijos ir Abiejų tautų tarpusavio įsipareigojimo įstatymo priėmimo metines rengiamos tarptautinės mokslinės konferencijos tikslas – pristatyti naujausius mokslinių tyrimų rezultatus, susijusius su Gegužės 3 d. konstitucijos geneze ir jos priėmimo kontekstais, aptarti šio teisės akto poveikį visuomenės ir valstybės raidai, įvertinant Konstitucijos vietą Abiejų Tautų Respublikos paveldo valstybių istorinėje atmintyje bei atsakyti į klausimą: ar iš tiesų Gegužės 3-iosios Konstitucija perskaitoma Liublino unijos dvasioje tik dėl spalio 20 d. įsipareigojimo dokumento?

Konferencijos dėmesio centre – socialinis, ekonominis, politinis, geopolitinis bei kultūrinis konstitucinių pokyčių Abiejų Tautų Respublikoje kontekstai ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybinio savarankiškumo raiška centralizacijos akivaizdoje: 1791 m. spalio 20 d. Abiejų tautų tarpusavio įsipareigojimo įstatymo priėmimo aplinkybės, jo reikšmė valstybės sąrangos pokyčiams ir visuomenės raidai. Numatomos šios teminės konferencijos pranešimų sekcijos:

– Suverenumo krizė ir jos įveikos keliai;

– Valstybės ir visuomenės modernizacijos problemos;

– Parlamentarizmo raida Abiejų Tautų Respublikoje;

– Apšvietos epochos politinė ir konstitucinė mintis;

– Tautos ir valstybės sampratos kaita XVIII amžiuje;

– Ketverių metų seimo (1788–1792) laikotarpio literatūra, dailė, teatras, muzika;

– Gegužės 3-osios reprezentacija ir refleksija literatūroje ir mene.

Konferencija rengiama kaip jubiliejinis, 20-asis aštuonioliktojo amžiaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tyrėjų renginys, bendrai diskusijai sutelkiantis įvairiose Lietuvos ir užsienio mokslo institucijose dirbančius įvairių sričių XVIII a. Lietuvos istorijos tyrinėtojus.

Konferencijoje skaitytų pranešimų pagrindu parengtus straipsnius planuojama publikuoti atskiru teminiu „XVIII amžiaus studijų“ leidiniu.

Maloniai kviečiame konferencijoje dalyvauti istorikus, filosofus, politologus, parlamentarizmo, konstitucinės teisės tyrinėtojus, sociologus, literatūrologus, kultūros istorikus, menotyrininkus ir kitų mokslo krypčių tyrinėtojus. Pranešimų temas bei trumpas 3–4 sakinių anotacijas prašome siųsti konferencijos koordinatoriams iki 2021 m. gegužės 30 d.

Konferencija vyks lietuvių ir lenkų kalbomis su sinchroniniu vertimu.

Pablogėjus epidemiologinei situacijai ar įvedus naujų apribojimų, numatoma surengti nuotolinę konferenciją.

Konferencijos organizacinis komitetas:
Dr. Lina Balaišytė (Lietuvos kultūros tyrimų institutas)
Doc. dr. Vydas Dolinskas (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Vilniaus universitetas)
Doc. dr. Liudas Glemža (Vytauto Didžiojo universitetas)
Doc. dr. Robertas Jurgaitis (Lietuvos istorijos institutas, Vytauto Didžiojo universitetas)
Prof. dr. Valdas Rakutis (Lietuvos Respublikos Seimas, Klaipėdos universitetas)
Dr. Adam Stankevič (Lietuvos istorijos institutas)
Doc. dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Lietuvos istorijos institutas), komiteto pirmininkė

Kontaktai: [email protected], tel. +37068448885

Tradicinis kasmetinis Kongresas įvyks 2021 metų spalio 1–3 dienomis Kaune. Laukiame 500–700 dalyvių iš Gudijos, Lietuvos, Lenkijos, kitų Europos, taip pat Šiaurės Amerikos šalių.

Pasirengimo Kongresui planas:
paraiškos sekcijoms priimamos iki balandžio 1 dienos;
individualios paraiškos iki gegužės 17 dienos;
nominacijos Kongreso premijai už geriausią mokslinę publikaciją iki balandžio 11 dienos;
preliminari Devintojo Kongreso programa bus parengta per vasarą.

Daugiau informacijos: www.icbs.lt arba www.icbs.by .
Kontaktas – [email protected] .

Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės institutas, Varšuvos universiteto Rytų Europos centras, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, Lenkijos Respublikos ambasada ir Lenkijos institutas – maloniai kviečia į tarptautinę mokslinę konferenciją „Sovietologijos pradžia: Rytų Europos mokslo tiriamasis institutas Vilniuje (1930 – 1939), idėjos – žmonės – palikimas (90-mečio įkūrimo proga)“, kuri vyks Vilniuje, vasario 26 – 27 d. Joje dalyvaus žymūs Lietuvos ir Lenkijos tyrinėtojai: Tadeusz Bujnicki, Adam Eberhardt, Marek Kornat, Šarūnas Liekis, Danuta Malicka, Jan Malicki, Rimantas Miknys, Tomas Venclova ir Leszek Zasztowt.

Konferencija vyks dvejose institucijose. Vasario 26 d. 13.00 val., Lenkijos Respublikos ambasadoje prasidės pirmasis posėdis (Švento Jono g. 3). Įvadinį pranešimą „Lenkija sovietų atžvilgiu 1918 – 1939 m.“ skaitys žinomas lenkų istorikas ir politologas prof. Wojciech Materski (Lenkijos mokslų akademijos Politikos mokslų institutas). Vėliau vyks diskusija lenkų ir lietuvių kalbomis su sinchroniniu vertimu, kurios tema – „Sovietologijos pradžia, jos raida, dabartinė būklė ir perspektyvos“. Pirmos konferencijos dienos dalyviams būtina išankstinė registracija. Ji vyks iki vasario 20 d., elektroniniu adresu [email protected], siunčiant  vardą, pavardę ir atstovaujamos institucijos pavadinimą. Prieš įeinant į Ambasados pastatą, svarbu pateikti asmens tapatybės dokumentą. Be asmens tapatybės dokumento nebus galimybės patekti į diplomatinę atstovybę.  Pastaba: vietų skaičius – ribotas!

Antrąją dieną, vasario 27 -ąją, konferencija persikels į simbolinę vietą – Vrublevskių Lietuvos mokslų akademijos biblioteką (Žygimantų g. 1), kur tarpukaryje veikė Rytų Europos mokslo tiriamasis institutas ir Politikos mokslų mokykla. Renginio pradžia – 9.00 val., įėjimas laisvas. Pranešimai bus skaitomi lietuvių ir lenkų kalbomis, be sinchroninio vertimo. Konferencijos pranešimai bus išversti raštu ir popieriniu pavidalu išdalinti konferencijos dalyviams.

Programa