Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės institutas

Konferencijos

Kasmetinis ekspertų seminaras Lietuvos ir Gudijos santykių klausimais

By

Kasmetinis ekspertų seminaras Lietuvos ir Gudijos santykių klausimais yra tarptautinis renginys, skirtas gilesnei šalių santykių analizei. Pirmasis seminaras įvyko 2026 m. kovo 19–20 d. Vilniuje, Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje. Diskusijos vyko pagal Chatham House taisykles, leidžiančias aptarti pareiškimus be šaltinio nurodymo, užtikrinant atvirumą.

Renginį organizavo Vytauto Didžiojo universitetas, Institutas “Politinė Sfera”, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės institutas, Lietuvos istorijos institutas, Konrad-Adenauer-Stiftung Gudijos biuras ir Gudijos viešosios istorijos institutas.

Pirmąją dieną (kovo 19 d.) Valstybingumo erdvėje įvyko penkios diskusijų panelės anglų ir rusų kalbomis: Lietuvos–Gudijos santykių apžvalga 2020–2025 m., migracijos tendencijos, litvinizmas žiniasklaidoje, Lietuvos visuomenės nuomonė apie gudus ir platesnė regioninė diskusija, skirta Latvijos ir Gudijos santykių aptarimui.

Antrą dieną (kovo 20 d.) Konferencijų salėje ir Lietuvos istorijos institute pristatyti sociologiniai tyrimai, paveldo klausimai bei Lietuvos ir Gudijos visuomeninės istorinės komisijos koncepcija.

Renginio programa.

Dvyliktasis Tarptautinis Gudijos tyrinėtojų kongresas

By

LDK institutas kartu su partneriais Lietuvoje, Vokietijoje ir Lenkijoje surengė dvyliktą Gudijos tyrinėtojų kongresą, kuris įvyko Berlyne 2025 metų rugsėjo 25–27 dienomis. Pagrindinis partneris buvo Humboldtų universitetas. Renginyje dalyvavo apie 500 dalyvių iš viso pasaulio. Įvyko kelios dešimtys sekcijų, kurios diskutuotos humanitarinių ir socialinių mokslų temos. Tradiciškai, įteikti Kongreso apdovanojimai už mokslines publikacijas Gudijos tematika.

Kongresas yra vienintelė vieta pasaulyje, kur reprezentatyvus Gudijos akademinio ir visuomenės elito atstovų skaičius nepriklausomai nuo Baltarusijos ir kitų valstybių įtakų, nuo 2011 metų gali laisvai mąstyti ir diskutuoti Gudijos istorijos, politikos, visuomenės ir kultūros klausimais.

Plačiau apie Kongresą Berlyne.

 

Parlamentarizmas, konstitucionalizmas ir Abiejų Tautų Respublikos politinė mintis Didžiojo Seimo laikotarpiu Europos akimis. Gegužės trečiosios konstitucijos atgarsiai pasaulyje

By

Tarptautinė tarpdisciplininė mokslinė konferencija, skirta 1791 m. gegužės 3 d. Konstitucijos priėmimo 230-osioms metinėms

Data ir vieta: 2022 metų gegužės 14 diena, šeštadienis, Karalių pilis Varšuvoje
Vienos dienos konferencija

Organizatoriai:
Varšuvos Karalių pilis
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės institutas
Didžiojo Seimo palikuonių draugija

9.00 – 9.10
Konferencijos pradžia, įvadiniai sveikinimai

9.10 – 9.25
Plenarinis pranešimas

Prof. dr hab. Anna Grześkowiak-Krwawicz (Lenkijos mokslų akademijos Literatūros tyrimų institutas / XVIII amžiaus tyrimų draugija)

9.25 – 11.15
Sekcija 1

Prof. dr hab. Włodzimierz Bernacki (Jogailaičių universiteto Politinių mokslų ir tarptautinių santykių institutas) – Lenkijos parlamentinė ir teisinė tradicija valstybinės sąrangos kontekste Abiejų Tautų Respublikos laikais.

Prof. dr hab. Rafał Lis (Akademia Ignatianum Politinės minties katedra Krokuvoje) – Gegužės trečiosios konstitucija politinės ir konstitucinės minties dilemų šviesoje XVIII–XIX a.

Dr Jacek Kordel (Varšuvos universiteto Istorijos fakultetas) – Senasis lenkų parlamentarizmas apsišvietusios Europos visuomenės viešojoje nuomonėje.

Prof. dr hab. Richard Butterwick-Pawlikowski (University College London / Lenkijos istorijos muziejus) – Gegužės trečiosios konstitucija: politinė sistema XIX amžiaus iššūkiams.

Diskusija. Moderuoja Prof. dr hab. Anna Grześkowiak-Krwawicz (Lenkijos mokslų akademijos Literatūros tyrimų institutas / XVIII amžiaus tyrimų draugija)

11.15 – 11.25
Pertrauka

11.25 – 13.15
Sekcija 2

Prof. dr hab. Adam Bosiacki (Varšuvos universiteto Teisės ir administravimo fakultetas) – Gegužės trečiosios konstitucijos perėmimas ir tarpusavio sąveika JAV diskusijose ir normatyviniuose sprendimuose, ir common law kultūroje.

Prof. dr hab. Barbara Klassa (Gdansko universiteto Istorijos fakultetas) – „Pirmasis tikras nacionalinis įstatymas Lenkijos istorijoje“ – Amerikos istoriografija apie Gegužės trečiosios konstituciją.

Prof. dr hab. Aleksander Głogowski (Jogailaičių universiteto Politinių mokslų ir tarptautinių santykių institutas) – Gegužės trečiosios konstitucija Anglijoje. Kontrrevoliucija ar revoliucija?

Prof. dr Ramunė Šmigelskytė-Stukienė (Nacionalinis muziejus – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmai / Lietuvos istorijos institutas) – „Visame kame matosi pasitenkinimas geresniu mūsų Tėvynės likimu“ – Jungtinių Provincijų elito reakcija į Gegužės trečiosios konstituciją pagal Augustino Middletono susirašinėjimą.

Diskusija. Moderuoja dr. Rūstis Kamuntavičius (Vytauto Didžiojo universitetas)

13.15 – 14.45
Pietūs

15.00 – 16.30
Sekcija 3

Mgr. Ričardas Jaramičius (Vytauto Didžiojo universitetas) – Trečiojo Lietuvos Statuto ir Gegužės trečiosios konstitucijos ryšys.

Prof. dr Valdas Rakutis (Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas) – Gegužės trečiosios konstitucija: viešojo administravimo tobulinimo link. Konstitucija ir kariuomenė.

Dr Aleh Dziarnovich (Krėvos pilis) – Prieštaringas paveikslas: Gegužės trečiosios konstitucija gudų mintyje ir istoriografijoje.

Diskusija. Moderuoja Prof. dr hab. Andrzej Zakrzewski (Varšuvos universiteto Teisės ir administravimo fakultetas)

16.30 – 16.40
Pertrauka

16.40 – 17.40
Sekcija 4 (pirma dalis)

Prof. dr hab. Anna Tarnowska (Mikalojaus Koperniko universiteto Torūnėje Teisės ir administravimo fakultetas) – Du vokiečių pasakojimai apie Gegužės trečiąją: iš Berlyno ir iš Miuncheno.

Prof. Miloš Řezník (Vokiečių istorijos institutas Varšuvoje) – Gegužės trečiosios konstitucija iš austriškos politikos Galicijoje perspektyvos.

Dr. Adam Danilczyk (Lenkijos mokslų akademijos Istorijos institutas) – Rusija ir Gegužės trečiosios konstitucija. 1792 metų karas.

17.40 – 17.50
Pertrauka

17.50 – 19.20
Sekcija 4 (2 dalis)

Prof. dr hab. Piotr Ugniewski (Lenkijos istorijos muziejus / Varšuvos universiteto Istorijos fakultetas) – Gegužės trečiosios konstitucija prancūzų nuomonės veidrodyje.

Prof. dr hab. Gabriela Majewska (Gdansko universiteto Istorijos fakultetas) – Švedų elitas ir 1791 metų lenkų konstitucija.

Prof. dr hab. Paweł Zając OMI (Adomo Mickevičiaus universiteto Poznanėje Teologojos fakultetas) – Apaštališkoji sostinė ir Gegužės trečiosios konstitucija.

Diskusija. Moderuoja dr hab. Hieronim Grala (Varšuvos universiteto Artes Liberales fakultetas).

19.20 – 19.30
Baigiamasis pranešimas

Prof. dr hab. Anna Grześkowiak-Krwawicz (Lenkijos mokslų akademijos Literatūros tyrimų institutas / XVIII amžiaus tyrimų draugija)

20.00
Vakarienė

Konferencijos programa:
Michał Kwilecki ir Rūstis Kamuntavičius

Gediminaičiai – lietuviška dinastija, jos rolė ir įtakos vidurio-rytų Europos istorijoje. Tarptautinė mokslinė konferencija, skirta 620-osioms Vilniaus-Radomo sutarties metinėms

By

Gediminaičių giminės nariai – nuo tam tikro laiko žinomi Jogailaičių dinastijos vardu – kontroliavo vidurio-rytų Europą iki pat XVI a. pabaigos, kai mirė paskutinis vyriškos linijos atstovas Žygimantas Augustas. Gediminaičiai valdė Lenkijoje, Vengrijoje, Čekijoje, Moldavijoje, o taip pat įvairiose Voluinės, Podolės ir Rusios kunigaikštystėse. Turint galvoje, jog per moterišką liniją Gediminaičių palikuonys perėjo į Vazų ir kitas dinastijas, tai buvo viena iš pačių galingiausių giminių šioje pasaulio dalyje. Tačiau dėl įvairių vidinių konfliktų, jiems nepavyko ilgesniam laikui konsoliduoti savo valdžios Rytų Europoje, nors tam turėjo realius šansus.

Konferencijos tikslas yra parodyti Gedminaičių dinastijos galią. Renginys įvyks minint 620-ąsias Vilniaus-Radomo susitarimų metines. 1401 m. pasirašyti susitarimai buvo dar vienas momentas, panašus į daugelį kitų nutikusių tarp Krėvos ir Liublino, kuriame esminę rolę suvaidino Gedminaičių giminės nariai.

Tarptautinė mokslinė konferencija įvyks 2021 metų birželio 25-26 dienomis Lenkijos Mokslų Akademijos Istorijos institute Varšuvoje, Joachimo Lelevelio salėje (Rynek Starego Miasta 29/31).

Taip pat on-line

Dviejų dienų trukmės renginys bus vainikuotas baigiamąja diskusija, o taip pat debatais, skirtais lenkų-lietuvių unijoms ir susitarimams Gedminaičių giminės narių kontekste. Konferencijoje dalyvaus virš 30 tyrinėtojų iš Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos. Mokslinį renginį planuojama pratęsti 2022 m. Kaune arba Ivano Frankovske.

Organizatoriai:
Lietuvos Respublikos ambasada Lenkijoje – renginio globėjas
Lenkijos šlėktų sąjunga
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės institutas
Istorijos institutas, Lenkijos mokslų akademija
Rytų Europos studijų centras Varšuvos universitete
V. Stefanyko Priekarpatės nacionalinis universitetas
Viduramžių studijų centras (Ivano Frankivskas)
Vytauto Didžiojo universitetas

Daugiau informacijos: http://gdmn.iwxl.lt/ (nuoroda atnaujinta 2026-04-11)

Tarptautinė mokslinė konferencija: „Tėvynės laisvės aušra“ – 1791 m. gegužės 3 d. konstitucija. Genezė. Turinys. Reikšmė

By

XX tarptautinė mokslinė konferencija „Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė XVIII amžiuje“

Skiriama 230-osioms 1791 m. gegužės 3 d. konstitucijos ir Abiejų tautų tarpusavio įsipareigojimo įstatymo priėmimo metinėms paminėti

2021 m. spalio 20–21 d.
Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai
Katedros a. 4, Vilnius

PROGRAMA

Organizatoriai
Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai
Lietuvos istorijos institutas
Vytauto Didžiojo universitetas

Partneriai
Lenkijos institutas Vilniuje
Lenkijos Respublikos ambasada Lietuvos Respublikoje
Didžiojo Seimo palikuonių draugija
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės institutas

Anotacija. Paskutinieji Abiejų Tautų Respublikos gyvavimo dešimtmečiai yra viena iš intensyviausiai analizuojamų temų šiuolaikinėje istoriografijoje, tačiau iki šiol nesutariama tiek dėl Apšvietos epochos idėjų raiškos formų, tiek dėl XVIII a. antrojoje pusėje įvykdytų reformų masto, centralizacijos proceso rezultatų ar valstybės žlugimo / sužlugdymo vertinimo. Istoriografinių prieštarų kontekste ypatingai svarbus išlieka 1569 m. Liublino unijos aktu nubrėžtos dvinarės Lenkijos ir Lietuvos valstybės raidos klausimas, analizuojamas Ketverių metų seimo (1788–1792) reformas vainikavusios 1791 m. gegužės 3 d. konstitucijos kontekste. Greta vertinimų, jog Gegužės 3 d. konstitucija yra bendras to meto Lenkijos ir Lietuvos bajorijos dokumentas, atliepiantis centralizuotos konstitucinės monarchijos šalininkų siekius, istoriografijoje taip pat pabrėžiama, kad Gegužės 3 d. konstituciją galima laikyti Lietuvos konstitucingumo istorijos dalimi tik 1791 m. spalio 20 d. Seime priimto Abiejų tautų tarpusavio įsipareigojimo įstatymo (įžado) kontekste.

Minint 230-asias 1791 m. gegužės 3 d. konstitucijos ir Abiejų tautų tarpusavio įsipareigojimo įstatymo priėmimo metines rengiamos tarptautinės mokslinės konferencijos tikslas – pristatyti naujausius mokslinių tyrimų rezultatus, susijusius su Gegužės 3 d. konstitucijos geneze ir jos priėmimo kontekstais, aptarti šio teisės akto poveikį visuomenės ir valstybės raidai, įvertinant Konstitucijos vietą Abiejų Tautų Respublikos paveldo valstybių istorinėje atmintyje bei atsakyti į klausimą: ar iš tiesų Gegužės 3-iosios Konstitucija perskaitoma Liublino unijos dvasioje tik dėl spalio 20 d. įsipareigojimo dokumento?

Konferencijos dėmesio centre – socialinis, ekonominis, politinis, geopolitinis bei kultūrinis konstitucinių pokyčių Abiejų Tautų Respublikoje kontekstai ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybinio savarankiškumo raiška centralizacijos akivaizdoje: 1791 m. spalio 20 d. Abiejų tautų tarpusavio įsipareigojimo įstatymo priėmimo aplinkybės, jo reikšmė valstybės sąrangos pokyčiams ir visuomenės raidai. Numatomos šios teminės konferencijos pranešimų sekcijos:

– Suverenumo krizė ir jos įveikos keliai;

– Valstybės ir visuomenės modernizacijos problemos;

– Parlamentarizmo raida Abiejų Tautų Respublikoje;

– Apšvietos epochos politinė ir konstitucinė mintis;

– Tautos ir valstybės sampratos kaita XVIII amžiuje;

– Ketverių metų seimo (1788–1792) laikotarpio literatūra, dailė, teatras, muzika;

– Gegužės 3-osios reprezentacija ir refleksija literatūroje ir mene.

Konferencija rengiama kaip jubiliejinis, 20-asis aštuonioliktojo amžiaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tyrėjų renginys, bendrai diskusijai sutelkiantis įvairiose Lietuvos ir užsienio mokslo institucijose dirbančius įvairių sričių XVIII a. Lietuvos istorijos tyrinėtojus.

Konferencijoje skaitytų pranešimų pagrindu parengtus straipsnius planuojama publikuoti atskiru teminiu „XVIII amžiaus studijų“ leidiniu.

Maloniai kviečiame konferencijoje dalyvauti istorikus, filosofus, politologus, parlamentarizmo, konstitucinės teisės tyrinėtojus, sociologus, literatūrologus, kultūros istorikus, menotyrininkus ir kitų mokslo krypčių tyrinėtojus. Pranešimų temas bei trumpas 3–4 sakinių anotacijas prašome siųsti konferencijos koordinatoriams iki 2021 m. gegužės 30 d.

Konferencija vyks lietuvių ir lenkų kalbomis su sinchroniniu vertimu.

Pablogėjus epidemiologinei situacijai ar įvedus naujų apribojimų, numatoma surengti nuotolinę konferenciją.

Konferencijos organizacinis komitetas:
Dr. Lina Balaišytė (Lietuvos kultūros tyrimų institutas)
Doc. dr. Vydas Dolinskas (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Vilniaus universitetas)
Doc. dr. Liudas Glemža (Vytauto Didžiojo universitetas)
Doc. dr. Robertas Jurgaitis (Lietuvos istorijos institutas, Vytauto Didžiojo universitetas)
Prof. dr. Valdas Rakutis (Lietuvos Respublikos Seimas, Klaipėdos universitetas)
Dr. Adam Stankevič (Lietuvos istorijos institutas)
Doc. dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Lietuvos istorijos institutas), komiteto pirmininkė

Kontaktai: [email protected], tel. +37068448885