Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės institutas

Publikacijos

LDK tyrinėtojai Gudijoje

By

Siarhei Marozau, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos tyrinėtojai Gudijoje šiandien: biobibliografinis žinynas, Gardinas-Kaunas, 2022 m.

Žinyne po vienu viršeliu surinkta biografinė ir bibliografinė informacija apie tuos Gudijos intelektualų atstovus, kurie 1991-2022 metais pasižymėjo tyrinėdami ir populiarindami Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir to meto Gudijos (XIII-XVIII a.) istoriją. Žinyne pateikiami 172 biografiniai straipsniai apie istorikus, archyvistus, archeologus, kultūrologus, filologus, filosofus, kartografus, kraštotyrininkus, rašytojus, žurnalistus ir interneto svetainių autorius, kuriems Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė yra pagrindinė tyrimų sritis arba svarbi mokslinio, literatūrinio ir publicistinio darbo kryptis.

Darbas skirtas mokslininkams, studentams, rašytojams, dailininkams, archyvų ir muziejų darbuotojams, visiems, kurie domisi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija ir paveldu.

Gudijos istorijos politika. Monitoringas.

By

Monitoringas yra Instituto „Politinė sfera“ ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės instituto vykdomo sisteminio istorinės politikos tyrimo dalis. Pagrindiniai šaltiniai yra Baltarusijos valstybinė ir nevalstybinė žiniasklaida. Analizuojami tekstai, kurie sieja istorinę praeitį su dabartine socialine-politine situacija ir valstybės politika. Šie žiniasklaidos tekstai yra įkomponuojami į platesnį analitinį kontekstą, siekiant suprasti istorinės politikos tendencijas, atminties politikos galimybes ir apribojimus Baltarusijoje.

Projektas finansuojamas iš Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos lėšų

2021 m. birželis – spalis

2021 m. lapkritis – 2022 m. sausis

2022 m. vasaris – balandis

2022 m. gegužė – liepa

2022 m. rugpjūtis – spalis

Logotipas, simbolizuojantis lietuvių ir gudų bendravimą

By

Šis logotipas simbolizuoja daugiau nei septynis šimtus metų besitęsiantį abiejų tautų bendradarbiavimą – nuo LDK laikų iki paskutinių su Gudijos revoliucija susijusių įvykių.

Ryškus lietuvius ir gudus jungiantis simbolis yra vytis. Logotipe yra vaizduojami kiek stilizuoti gudų ir lietuvių vyčių skydai. Juose esantys kryžiai yra pagrindinė detalė, kuri kiekvienam jų suteikia tautinio savitumo. Lietuviškame matome dvigubą Jogailaičių arba Vyčio kryžių, sietiną su LDK valdžiusia Gediminaičių-Jogailaičių dinastija ir su tarpukario Lietuvos respublika, o gudiškame – Polocko Šv. Eufrasinijos kryžių, sukurtą XII a. ir simbolizuojantį daugelį šimtmečių besitęsiantį gudų valstybingumą.

Svarbu pastebėti, kad praeityje ant vyčio skydo vaizduojami gudų ir lietuvių kryžiai buvo įvairūs. Tarpukaryje Lietuvos herbe kryžius galėjo būti geltonas raudoname fone, ar netgi baltas. Savo ruožtu, gudai galėjo turėti baltos spalvos lietuviškos formos dvigubą kryžių raudoname fone. Pasitaikydavo ir įvairių kitokių, netgi stilizuotų vyčio variantų tiek Lietuvoje tiek Gudijoje.

Logotipą sukūrė gudų dizaineris Uladzimiras Ceslieris (Uladzimir Tsesler, Уладзімір Цэслер).

Logotipas gali būti laisvai naudojamas internete ir spaudoje visų, kas vykdo veiklas temomis, siejančiomis Lietuvą su Gudija.

Pasikrauti: spalvotas png, cdr; juodai baltas jpg, cdr.

Projektas finansuojamas iš Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos lėšų.

Gudijos istorijos pristatymai Kaune ir Vilniuje

By

Spalio 15 dieną, 17 valandą Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje Kaune, o gruodžio 16 dieną 17 valandą Martyno Mažvydo bibliotekoje Vilniuje vyks Rūsčio Kamuntavičiaus knygos „Gudijos istorija“ pristatymai.
Iki šiol nė vienas Lietuvos istorikas nėra publikavęs išsamios Gudijos istorijos sintezės. Nėra net vertimų iš užsienio kalbų. Taip nutiko nepaisant fakto, kad nuo XIII amžiaus šiandieninių lietuvių ir gudų protėviai šimtus metų gyveno bendroje valstybėje – Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Pirmą kartą istorijoje abi tautos viena nuo kitos buvo atskirtos tik tarp Pirmojo ir Antrojo pasaulinio karo. Antrą kartą politinė atskirtis įvyko po 1990-ųjų ir tęsiasi iki šių dienų. Žvelgiant iš tokios perspektyvos jokia kita kaimyninė tauta – nei latviai, nei lenkai, nei rusai – neturėjo tokios ilgos bendros istorijos su lietuviais.
Ši Gudijos istorija nėra parašyta pagal principą „kaip iš tikrųjų buvo“, vardinant įvykius ir procesus, kurie kadaise įvyko. Jos tikslas yra palyginti lietuvišką ir gudišką pasakojimą apie iš esmės bendrą praeitį, apimančią Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus. Kodėl šie pasakojimai skiriasi? Kas lemia, kad Lietuvoje nusistovėjo vienos, o Gudijoje kitos „tiesos“? Kokią įtaką tai daro tautų formavimuisi ir bendravimui vienai su kita? Išskirtinis dėmesys skiriamas XIX, ypač XX, amžiaus abiejų tautų istorinio kelio vyksmui – kokie buvo šio kelio panašumai, kaip radosi ir plėtojosi skirtumai?
Knygoje siekta papasakoti Gudijos istoriją per mūsų pačių praeities matymo prizmę ir istorinį kontekstą.

Pirmasis LDK instituto žurnalo numeris

By

2021 m. balandžio mėnesį pasirodė pirmasis LDK instituto žurnalo numeris. Leidinys yra anglų kalba. Vyriausias redaktorius – prof. Przemysław Dąbrowski (Lenkija), pavaduotojai: dr. Andrej Kazakievič (Gudija), dr. Rūstis Kamuntavičius (Lietuva) ir Tomasz Mikołajczewski (Lenkija). Mokslo tarybą sudaro: prof. dr hab. dr h.c. Dariusz Szpoper (Lenkija); prof. Rimantas Miknys (Lietuva); prof. Aliaksandr Smaliančuk (Gudija); prof. Igor Tsependa; (Ukraina); prof. Ēriks Jēkabsons (Latvija).

Pirmojo LDK instituto metraščio numerio autoriai yra iš Lenkijos, Lietuvos, Ukrainos, Danijos ir Italijos. Jame yra publikuojami moksliniai straipsniai skirti Lietuvos meno ir teisės istorijai, taip pat atminties, teisės ir ekonomikos temoms.

LDK instituto knyga apie Pažaislį

By

2019 m. LDK institutas išleido publikaciją „Pažaislis: pamatyti ir suprasti“. Pažaislis – tai pats brandžiausias ir didingiausias visų laikų meno kūrinys buvusiose Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėse. Šioje knygelėje klausiama kokie konkrečiai ansamblio elementai yra svarbūs, kodėl tokiais laikomi ir kaip juos atpažinti. Kokie simboliai ir kokios prasmės yra užkoduotos architektūriniuose ir meniniuose spendimuose. Galų gale, kodėl tobulo grožio elementai yra sudėlioti taip, kad nebūtų lengva juos pamatyti.

Daugiau informacijos.