Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės institutas

Tadas Šaulys

Gudijos istorijos politika. Monitoringas.

By

Monitoringas yra Instituto „Politinė sfera“ ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės instituto vykdomo sisteminio istorinės politikos tyrimo dalis. Pagrindiniai šaltiniai yra Baltarusijos valstybinė ir nevalstybinė žiniasklaida. Analizuojami tekstai, kurie sieja istorinę praeitį su dabartine socialine-politine situacija ir valstybės politika. Šie žiniasklaidos tekstai yra įkomponuojami į platesnį analitinį kontekstą, siekiant suprasti istorinės politikos tendencijas, atminties politikos galimybes ir apribojimus Baltarusijoje.

Projektas finansuojamas iš Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos lėšų

2021 m. birželis – spalis

2021 m. lapkritis – 2022 m. sausis

2022 m. vasaris – balandis

2022 m. gegužė – liepa

2022 m. rugpjūtis – spalis

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės instituto renginiai

By

2022 metų birželio 18 dieną (šeštadienis) 15.00 valandą VDU Didžiojoje auloje (Gimnazijos g. 7) įvyks profesoriaus Dariuszo Szpoperio (Lenkija) paskaita, skirta bendrai Lietuvos, Lenkijos ir Gudijos praeičiai “Ideologinis ir praktinis krajovcų koncepcijos matmuo buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemių politinėje mintyje“.

Iš karto po profesoriaus paskaitos bus teikiami J. Bardacho vardo apdovanojimai už mokslinius tyrimus, skirtus buvusių LDK žemių istorijai, kultūrai ir politikai. Kas dvejus metus teikiamo apdovanojimo laureatai šiemet yra iš Lenkijos, Gudijos ir Lietuvos.

Renginyje dalyvaus akademinės bendruomenės atstovai iš įvairių mūsų regiono valstybių. Susirinkusiuosius sveikins Lenkijos ambasadorė Vilniuje, Lietuvos pasiuntinys Varšuvoje, VDU Rektorius ir kiti.

Renginys vyks lenkų ir kitomis kalbomis.

Vyno taurė visiems atvykusiems!

Parlamentarizmas, konstitucionalizmas ir Abiejų Tautų Respublikos politinė mintis Didžiojo Seimo laikotarpiu Europos akimis. Gegužės trečiosios konstitucijos atgarsiai pasaulyje

By

Tarptautinė tarpdisciplininė mokslinė konferencija, skirta 1791 m. gegužės 3 d. Konstitucijos priėmimo 230-osioms metinėms

Data ir vieta: 2022 metų gegužės 14 diena, šeštadienis, Karalių pilis Varšuvoje
Vienos dienos konferencija

Organizatoriai:
Varšuvos Karalių pilis
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės institutas
Didžiojo Seimo palikuonių draugija

9.00 – 9.10
Konferencijos pradžia, įvadiniai sveikinimai

9.10 – 9.25
Plenarinis pranešimas

Prof. dr hab. Anna Grześkowiak-Krwawicz (Lenkijos mokslų akademijos Literatūros tyrimų institutas / XVIII amžiaus tyrimų draugija)

9.25 – 11.15
Sekcija 1

Prof. dr hab. Włodzimierz Bernacki (Jogailaičių universiteto Politinių mokslų ir tarptautinių santykių institutas) – Lenkijos parlamentinė ir teisinė tradicija valstybinės sąrangos kontekste Abiejų Tautų Respublikos laikais.

Prof. dr hab. Rafał Lis (Akademia Ignatianum Politinės minties katedra Krokuvoje) – Gegužės trečiosios konstitucija politinės ir konstitucinės minties dilemų šviesoje XVIII–XIX a.

Dr Jacek Kordel (Varšuvos universiteto Istorijos fakultetas) – Senasis lenkų parlamentarizmas apsišvietusios Europos visuomenės viešojoje nuomonėje.

Prof. dr hab. Richard Butterwick-Pawlikowski (University College London / Lenkijos istorijos muziejus) – Gegužės trečiosios konstitucija: politinė sistema XIX amžiaus iššūkiams.

Diskusija. Moderuoja Prof. dr hab. Anna Grześkowiak-Krwawicz (Lenkijos mokslų akademijos Literatūros tyrimų institutas / XVIII amžiaus tyrimų draugija)

11.15 – 11.25
Pertrauka

11.25 – 13.15
Sekcija 2

Prof. dr hab. Adam Bosiacki (Varšuvos universiteto Teisės ir administravimo fakultetas) – Gegužės trečiosios konstitucijos perėmimas ir tarpusavio sąveika JAV diskusijose ir normatyviniuose sprendimuose, ir common law kultūroje.

Prof. dr hab. Barbara Klassa (Gdansko universiteto Istorijos fakultetas) – „Pirmasis tikras nacionalinis įstatymas Lenkijos istorijoje“ – Amerikos istoriografija apie Gegužės trečiosios konstituciją.

Prof. dr hab. Aleksander Głogowski (Jogailaičių universiteto Politinių mokslų ir tarptautinių santykių institutas) – Gegužės trečiosios konstitucija Anglijoje. Kontrrevoliucija ar revoliucija?

Prof. dr Ramunė Šmigelskytė-Stukienė (Nacionalinis muziejus – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmai / Lietuvos istorijos institutas) – „Visame kame matosi pasitenkinimas geresniu mūsų Tėvynės likimu“ – Jungtinių Provincijų elito reakcija į Gegužės trečiosios konstituciją pagal Augustino Middletono susirašinėjimą.

Diskusija. Moderuoja dr. Rūstis Kamuntavičius (Vytauto Didžiojo universitetas)

13.15 – 14.45
Pietūs

15.00 – 16.30
Sekcija 3

Mgr. Ričardas Jaramičius (Vytauto Didžiojo universitetas) – Trečiojo Lietuvos Statuto ir Gegužės trečiosios konstitucijos ryšys.

Prof. dr Valdas Rakutis (Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas) – Gegužės trečiosios konstitucija: viešojo administravimo tobulinimo link. Konstitucija ir kariuomenė.

Dr Aleh Dziarnovich (Krėvos pilis) – Prieštaringas paveikslas: Gegužės trečiosios konstitucija gudų mintyje ir istoriografijoje.

Diskusija. Moderuoja Prof. dr hab. Andrzej Zakrzewski (Varšuvos universiteto Teisės ir administravimo fakultetas)

16.30 – 16.40
Pertrauka

16.40 – 17.40
Sekcija 4 (pirma dalis)

Prof. dr hab. Anna Tarnowska (Mikalojaus Koperniko universiteto Torūnėje Teisės ir administravimo fakultetas) – Du vokiečių pasakojimai apie Gegužės trečiąją: iš Berlyno ir iš Miuncheno.

Prof. Miloš Řezník (Vokiečių istorijos institutas Varšuvoje) – Gegužės trečiosios konstitucija iš austriškos politikos Galicijoje perspektyvos.

Dr. Adam Danilczyk (Lenkijos mokslų akademijos Istorijos institutas) – Rusija ir Gegužės trečiosios konstitucija. 1792 metų karas.

17.40 – 17.50
Pertrauka

17.50 – 19.20
Sekcija 4 (2 dalis)

Prof. dr hab. Piotr Ugniewski (Lenkijos istorijos muziejus / Varšuvos universiteto Istorijos fakultetas) – Gegužės trečiosios konstitucija prancūzų nuomonės veidrodyje.

Prof. dr hab. Gabriela Majewska (Gdansko universiteto Istorijos fakultetas) – Švedų elitas ir 1791 metų lenkų konstitucija.

Prof. dr hab. Paweł Zając OMI (Adomo Mickevičiaus universiteto Poznanėje Teologojos fakultetas) – Apaštališkoji sostinė ir Gegužės trečiosios konstitucija.

Diskusija. Moderuoja dr hab. Hieronim Grala (Varšuvos universiteto Artes Liberales fakultetas).

19.20 – 19.30
Baigiamasis pranešimas

Prof. dr hab. Anna Grześkowiak-Krwawicz (Lenkijos mokslų akademijos Literatūros tyrimų institutas / XVIII amžiaus tyrimų draugija)

20.00
Vakarienė

Konferencijos programa:
Michał Kwilecki ir Rūstis Kamuntavičius

Tyrėjų stipendijų konkursas

By

Vytauto Didžiojo universitetas, Institutas „Politinė sfera“ ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės institutas skelbia Baltarusijos mokslininkų, analitikų ir ekspertų stipendijų konkursą.

Nugalėtojai gaus 2 tūkst. eurų stipendiją už 2022 metais atliekamą tyrimą. Remiantis tyrimo rezultatais, turėtų būti parengtas vienas mokslinis straipsnis arba analitinė medžiaga.

Mokslo disciplinos: politikos mokslai, sociologija ir istorija.

Stipendijos gavėjai galės dalyvauti tiesioginiame mokslinių tyrimų seminare Lietuvoje bei vasaros mokykloje Gruzijoje.

Reikalavimai pareiškėjams:
– įgytas aukštasis išsilavinimas (bakalauro ar specialisto laipsnis);
– mažiausiai vienerių metų patirtis mokslinių tyrimų ir analitikos srityse (universitetai, tyrimų centrai, think tanks, žiniasklaida ir kt.);
– Baltarusijos Respublikos pilietybė;

Pirmenybė bus teikiama jauniems mokslininkams, pradedantiems savo karjerą.

Teminiai prioritetai: Baltarusijos užsienio politika, tarpvalstybinis bendradarbiavimas Rytų Europoje, atminties politika Baltarusijoje, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės palikimas ir sovietinis palikimas šiuolaikinėje Baltarusijos visuomenėje.

Norėdami dalyvauti konkurse, iki kovo 31 dienos adresu [email protected] turite atsiųsti šiuos dokumentus:
– CV su nuotrauka
– Motyvacinį laišką, paaiškinant susidomėjimą programa ir tyrimo temos pasirinkimą (iki 1 puslapio);
– Trumpą tyrimo aprašymą, kuriame turi būti: tyrimo pavadinimas, problema, objektas, tyrimo problemos sprendimo metodai, trumpa santrauka ir numatomi tyrimo rezultatai.

Atrankos komitetas rezultatus paskelbs iki 2022 m. balandžio 15 dienos.

Jei turite klausimų, rašykite adresu [email protected]

Logotipas, simbolizuojantis lietuvių ir gudų bendravimą

By

Šis logotipas simbolizuoja daugiau nei septynis šimtus metų besitęsiantį abiejų tautų bendradarbiavimą – nuo LDK laikų iki paskutinių su Gudijos revoliucija susijusių įvykių.

Ryškus lietuvius ir gudus jungiantis simbolis yra vytis. Logotipe yra vaizduojami kiek stilizuoti gudų ir lietuvių vyčių skydai. Juose esantys kryžiai yra pagrindinė detalė, kuri kiekvienam jų suteikia tautinio savitumo. Lietuviškame matome dvigubą Jogailaičių arba Vyčio kryžių, sietiną su LDK valdžiusia Gediminaičių-Jogailaičių dinastija ir su tarpukario Lietuvos respublika, o gudiškame – Polocko Šv. Eufrasinijos kryžių, sukurtą XII a. ir simbolizuojantį daugelį šimtmečių besitęsiantį gudų valstybingumą.

Logotipą sukūrė gudų dizaineris Uladzimiras Ceslieris (Uladzimir Tsesler, Уладзімір Цэслер).

Logotipas gali būti laisvai naudojamas internete ir spaudoje visų, kas vykdo veiklas temomis, siejančiomis Lietuvą su Gudija.

Pasikrauti: spalvotas png, cdr; juodai baltas jpg, cdr.

Projektas finansuojamas iš Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos lėšų.

Gudijos istorijos pristatymai Kaune ir Vilniuje

By

Spalio 15 dieną, 17 valandą Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje Kaune, o gruodžio 16 dieną 17 valandą Martyno Mažvydo bibliotekoje Vilniuje vyks Rūsčio Kamuntavičiaus knygos „Gudijos istorija“ pristatymai.
Iki šiol nė vienas Lietuvos istorikas nėra publikavęs išsamios Gudijos istorijos sintezės. Nėra net vertimų iš užsienio kalbų. Taip nutiko nepaisant fakto, kad nuo XIII amžiaus šiandieninių lietuvių ir gudų protėviai šimtus metų gyveno bendroje valstybėje – Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Pirmą kartą istorijoje abi tautos viena nuo kitos buvo atskirtos tik tarp Pirmojo ir Antrojo pasaulinio karo. Antrą kartą politinė atskirtis įvyko po 1990-ųjų ir tęsiasi iki šių dienų. Žvelgiant iš tokios perspektyvos jokia kita kaimyninė tauta – nei latviai, nei lenkai, nei rusai – neturėjo tokios ilgos bendros istorijos su lietuviais.
Ši Gudijos istorija nėra parašyta pagal principą „kaip iš tikrųjų buvo“, vardinant įvykius ir procesus, kurie kadaise įvyko. Jos tikslas yra palyginti lietuvišką ir gudišką pasakojimą apie iš esmės bendrą praeitį, apimančią Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus. Kodėl šie pasakojimai skiriasi? Kas lemia, kad Lietuvoje nusistovėjo vienos, o Gudijoje kitos „tiesos“? Kokią įtaką tai daro tautų formavimuisi ir bendravimui vienai su kita? Išskirtinis dėmesys skiriamas XIX, ypač XX, amžiaus abiejų tautų istorinio kelio vyksmui – kokie buvo šio kelio panašumai, kaip radosi ir plėtojosi skirtumai?
Knygoje siekta papasakoti Gudijos istoriją per mūsų pačių praeities matymo prizmę ir istorinį kontekstą.