Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės institutas

Tadas Šaulys

Tyrėjų stipendijų konkursas

By

Vytauto Didžiojo universitetas, Institutas „Politinė sfera“ ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės institutas skelbia Baltarusijos mokslininkų, analitikų ir ekspertų stipendijų konkursą.

Nugalėtojai gaus 2–2,5 tūkst. eurų stipendiją už 2021–2022 m. atliekamą tyrimą. Remiantis tyrimo rezultatais, turėtų būti parengtas vienas mokslinis straipsnis arba analitinė medžiaga.

Mokslo disciplinos: politikos mokslai, sociologija ir istorija.

Stipendijos gavėjai galės dalyvauti tiesioginiame mokslinių tyrimų seminare Lietuvoje bei vasaros mokykloje Gruzijoje.

Reikalavimai pareiškėjams:

– įgytas aukštasis išsilavinimas (bakalauro ar specialisto laipsnis);
– mažiausiai vienerių metų patirtis mokslinių tyrimų ir analitikos srityse (universitetai, tyrimų centrai, think tanks, žiniasklaida ir kt.);
– Baltarusijos Respublikos pilietybė;

Pirmenybė bus teikiama jauniems mokslininkams, pradedantiems savo karjerą.
Teminiai prioritetai: Baltarusijos užsienio politika, tarpvalstybinis bendradarbiavimas Rytų Europoje, atminties politika Baltarusijoje, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės palikimas ir sovietinis palikimas šiuolaikinėje Baltarusijos visuomenėje.
Norėdami dalyvauti konkurse, iki spalio 12 dienos adresu [email protected] turite atsiųsti šiuos dokumentus:
– CV su nuotrauka
– Motyvacinį laišką, paaiškinant susidomėjimą programa ir tyrimo temos pasirinkimą (iki 1 puslapio);
– Trumpą tyrimo aprašymą, kuriame turi būti: tyrimo pavadinimas, problema, objektas, tyrimo problemos sprendimo metodai, trumpa santrauka ir numatomi tyrimo rezultatai.

Atrankos komitetas rezultatus paskelbs iki 2021 m. spalio 25 d.
Jei turite klausimų, rašykite adresu [email protected]

Konkursas logotipui, simbolizuojančiam gudų ir lietuvių bendravimą, sukurti

By

LDK institutas skelbia konkursą logotipų kūrėjams: reikalingas logotipas, kuris simbolizuotų daugiau nei septynis šimtus metų besitęsiantį abiejų tautų bendradarbiavimą – nuo LDK laikų iki paskutiniųjų su Gudijos revoliucija susijusių įvykių.

Logotipas turi tikti naudojimui internete ir spaudoje. Jis bus laisvai prieinamas visiems, kas vykdo projektus, susijusius su Lietuvą ir Gudiją siejančiomis temomis.

Kviečiame logotipus siųsti iki 2021 metų spalio 20 dienos adresu [email protected] . LDK instituto sudaryta komisija laimėtojus atrinks iki spalio 25 dienos. Honoraras laimėtojui – 640 eurų. Prioritetas skiriamas gudų kilmės autoriams.

Projektas finansuojamas iš Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos lėšų

Gediminaičiai – lietuviška dinastija, jos rolė ir įtakos vidurio-rytų Europos istorijoje. Tarptautinė mokslinė konferencija, skirta 620-osioms Vilniaus-Radomo sutarties metinėms

By

Gediminaičių giminės nariai – nuo tam tikro laiko žinomi Jogailaičių dinastijos vardu – kontroliavo vidurio-rytų Europą iki pat XVI a. pabaigos, kai mirė paskutinis vyriškos linijos atstovas Žygimantas Augustas. Gediminaičiai valdė Lenkijoje, Vengrijoje, Čekijoje, Moldavijoje, o taip pat įvairiose Voluinės, Podolės ir Rusios kunigaikštystėse. Turint galvoje, jog per moterišką liniją Gediminaičių palikuonys perėjo į Vazų ir kitas dinastijas, tai buvo viena iš pačių galingiausių giminių šioje pasaulio dalyje. Tačiau dėl įvairių vidinių konfliktų, jiems nepavyko ilgesniam laikui konsoliduoti savo valdžios Rytų Europoje, nors tam turėjo realius šansus.

Konferencijos tikslas yra parodyti Gedminaičių dinastijos galią. Renginys įvyks minint 620-ąsias Vilniaus-Radomo susitarimų metines. 1401 m. pasirašyti susitarimai buvo dar vienas momentas, panašus į daugelį kitų nutikusių tarp Krėvos ir Liublino, kuriame esminę rolę suvaidino Gedminaičių giminės nariai.

Tarptautinė mokslinė konferencija įvyks 2021 metų birželio 25-26 dienomis Lenkijos Mokslų Akademijos Istorijos institute Varšuvoje, Joachimo Lelevelio salėje (Rynek Starego Miasta 29/31).

Taip pat on-line

https://us02web.zoom.us/j/84591147609?pwd=SXdXNFMxbWMxYkFJQmJ3RS9EMmlOQT09

 

Dviejų dienų trukmės renginys bus vainikuotas baigiamąja diskusija, o taip pat debatais, skirtais lenkų-lietuvių unijoms ir susitarimams Gedminaičių giminės narių kontekste. Konferencijoje dalyvaus virš 30 tyrinėtojų iš Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos. Mokslinį renginį planuojama pratęsti 2022 m. Kaune arba Ivano Frankovske.

Organizatoriai:
Lietuvos Respublikos ambasada Lenkijoje – renginio globėjas
Lenkijos šlėktų sąjunga
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės institutas
Istorijos institutas, Lenkijos mokslų akademija
Rytų Europos studijų centras Varšuvos universitete
V. Stefanyko Priekarpatės nacionalinis universitetas
Viduramžių studijų centras (Ivano Frankivskas)
Vytauto Didžiojo universitetas

Daugiau informacijos: www.gdmn.info

Tarptautinė mokslinė konferencija: „Tėvynės laisvės aušra“ – 1791 m. gegužės 3 d. konstitucija. Genezė. Turinys. Reikšmė

By

XX tarptautinė mokslinė konferencija „Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė XVIII amžiuje“

Skiriama 230-osioms 1791 m. gegužės 3 d. konstitucijos ir Abiejų tautų tarpusavio įsipareigojimo įstatymo priėmimo metinėms paminėti

2021 m. spalio 20–21 d.
Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai
Katedros a. 4, Vilnius

PROGRAMA

Organizatoriai
Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai
Lietuvos istorijos institutas
Vytauto Didžiojo universitetas

Partneriai
Lenkijos institutas Vilniuje
Lenkijos Respublikos ambasada Lietuvos Respublikoje
Didžiojo Seimo palikuonių draugija
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės institutas

Anotacija. Paskutinieji Abiejų Tautų Respublikos gyvavimo dešimtmečiai yra viena iš intensyviausiai analizuojamų temų šiuolaikinėje istoriografijoje, tačiau iki šiol nesutariama tiek dėl Apšvietos epochos idėjų raiškos formų, tiek dėl XVIII a. antrojoje pusėje įvykdytų reformų masto, centralizacijos proceso rezultatų ar valstybės žlugimo / sužlugdymo vertinimo. Istoriografinių prieštarų kontekste ypatingai svarbus išlieka 1569 m. Liublino unijos aktu nubrėžtos dvinarės Lenkijos ir Lietuvos valstybės raidos klausimas, analizuojamas Ketverių metų seimo (1788–1792) reformas vainikavusios 1791 m. gegužės 3 d. konstitucijos kontekste. Greta vertinimų, jog Gegužės 3 d. konstitucija yra bendras to meto Lenkijos ir Lietuvos bajorijos dokumentas, atliepiantis centralizuotos konstitucinės monarchijos šalininkų siekius, istoriografijoje taip pat pabrėžiama, kad Gegužės 3 d. konstituciją galima laikyti Lietuvos konstitucingumo istorijos dalimi tik 1791 m. spalio 20 d. Seime priimto Abiejų tautų tarpusavio įsipareigojimo įstatymo (įžado) kontekste.

Minint 230-asias 1791 m. gegužės 3 d. konstitucijos ir Abiejų tautų tarpusavio įsipareigojimo įstatymo priėmimo metines rengiamos tarptautinės mokslinės konferencijos tikslas – pristatyti naujausius mokslinių tyrimų rezultatus, susijusius su Gegužės 3 d. konstitucijos geneze ir jos priėmimo kontekstais, aptarti šio teisės akto poveikį visuomenės ir valstybės raidai, įvertinant Konstitucijos vietą Abiejų Tautų Respublikos paveldo valstybių istorinėje atmintyje bei atsakyti į klausimą: ar iš tiesų Gegužės 3-iosios Konstitucija perskaitoma Liublino unijos dvasioje tik dėl spalio 20 d. įsipareigojimo dokumento?

Konferencijos dėmesio centre – socialinis, ekonominis, politinis, geopolitinis bei kultūrinis konstitucinių pokyčių Abiejų Tautų Respublikoje kontekstai ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybinio savarankiškumo raiška centralizacijos akivaizdoje: 1791 m. spalio 20 d. Abiejų tautų tarpusavio įsipareigojimo įstatymo priėmimo aplinkybės, jo reikšmė valstybės sąrangos pokyčiams ir visuomenės raidai. Numatomos šios teminės konferencijos pranešimų sekcijos:

– Suverenumo krizė ir jos įveikos keliai;

– Valstybės ir visuomenės modernizacijos problemos;

– Parlamentarizmo raida Abiejų Tautų Respublikoje;

– Apšvietos epochos politinė ir konstitucinė mintis;

– Tautos ir valstybės sampratos kaita XVIII amžiuje;

– Ketverių metų seimo (1788–1792) laikotarpio literatūra, dailė, teatras, muzika;

– Gegužės 3-osios reprezentacija ir refleksija literatūroje ir mene.

Konferencija rengiama kaip jubiliejinis, 20-asis aštuonioliktojo amžiaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tyrėjų renginys, bendrai diskusijai sutelkiantis įvairiose Lietuvos ir užsienio mokslo institucijose dirbančius įvairių sričių XVIII a. Lietuvos istorijos tyrinėtojus.

Konferencijoje skaitytų pranešimų pagrindu parengtus straipsnius planuojama publikuoti atskiru teminiu „XVIII amžiaus studijų“ leidiniu.

Maloniai kviečiame konferencijoje dalyvauti istorikus, filosofus, politologus, parlamentarizmo, konstitucinės teisės tyrinėtojus, sociologus, literatūrologus, kultūros istorikus, menotyrininkus ir kitų mokslo krypčių tyrinėtojus. Pranešimų temas bei trumpas 3–4 sakinių anotacijas prašome siųsti konferencijos koordinatoriams iki 2021 m. gegužės 30 d.

Konferencija vyks lietuvių ir lenkų kalbomis su sinchroniniu vertimu.

Pablogėjus epidemiologinei situacijai ar įvedus naujų apribojimų, numatoma surengti nuotolinę konferenciją.

Konferencijos organizacinis komitetas:
Dr. Lina Balaišytė (Lietuvos kultūros tyrimų institutas)
Doc. dr. Vydas Dolinskas (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Vilniaus universitetas)
Doc. dr. Liudas Glemža (Vytauto Didžiojo universitetas)
Doc. dr. Robertas Jurgaitis (Lietuvos istorijos institutas, Vytauto Didžiojo universitetas)
Prof. dr. Valdas Rakutis (Lietuvos Respublikos Seimas, Klaipėdos universitetas)
Dr. Adam Stankevič (Lietuvos istorijos institutas)
Doc. dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Lietuvos istorijos institutas), komiteto pirmininkė

Kontaktai: [email protected], tel. +37068448885

Pirmasis LDK instituto žurnalo numeris

By

2021 m. balandžio mėnesį pasirodė pirmasis LDK instituto žurnalo numeris. Leidinys yra anglų kalba. Vyriausias redaktorius – prof. Przemysław Dąbrowski (Lenkija), pavaduotojai: dr. Andrej Kazakievič (Gudija), dr. Rūstis Kamuntavičius (Lietuva) ir Tomasz Mikołajczewski (Lenkija). Mokslo tarybą sudaro: prof. dr hab. dr h.c. Dariusz Szpoper (Lenkija); prof. Rimantas Miknys (Lietuva); prof. Aliaksandr Smaliančuk (Gudija); prof. Igor Tsependa; (Ukraina); prof. Ēriks Jēkabsons (Latvija).

Pirmojo LDK instituto metraščio numerio autoriai yra iš Lenkijos, Lietuvos, Ukrainos, Danijos ir Italijos. Jame yra publikuojami moksliniai straipsniai skirti Lietuvos meno ir teisės istorijai, taip pat atminties, teisės ir ekonomikos temoms.

Devintasis Tarptautinis Gudijos tyrinėtojų Kongresas

By

Tradicinis kasmetinis Kongresas įvyks 2021 metų spalio 1–3 dienomis Kaune. Laukiame 500–700 dalyvių iš Gudijos, Lietuvos, Lenkijos, kitų Europos, taip pat Šiaurės Amerikos šalių.

Pasirengimo Kongresui planas:
paraiškos sekcijoms priimamos iki balandžio 1 dienos;
individualios paraiškos iki gegužės 17 dienos;
nominacijos Kongreso premijai už geriausią mokslinę publikaciją iki balandžio 11 dienos;
preliminari Devintojo Kongreso programa bus parengta per vasarą.

Daugiau informacijos: www.icbs.lt arba www.icbs.by .
Kontaktas – [email protected] .