• Skip to primary navigation
  • Skip to content
  • Skip to primary sidebar

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės institutas

  • Polski
  • Український
  • Беларускі
  • -> LDK Institutas
    • Apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės institutą
    • Administracija, darbuotojai, steigėjai ir mokslinė taryba
    • Rekvizitai
    • Dokumentai
  • -> Ilgalaikiai projektai
    • Tarptautinis Gudijos tyrinėtojų kongresas
    • Trečiasis Lietuvos Statutas
    • Lietuva-Šveicarija
    • GUDIJA.LT
    • Juliušo Bardacho apdovanojimas
    • Belarusian Political Science Review
    • Digest of Studies made by Civil Society Organizations
    • LDK tyrinėtojai Gudijoje
    • AquaViva 2027–2030
    • DisTerrMem 2019–2024
    • Review of Institute of the Grand Duchy of Lithuania
  • -> Temos
    • Įvykiai
    • Konferencijos
    • Projektai su mokyklomis
    • Publikacijos
    • Sesijos ir mokyklos
    • Tyrimai
    • Vieši neakademiniai renginiai
    • Viešos paskaitos ir diskusijos

LDK tyrinėtojai Gudijoje

2022 20 gruodžio By Tadas Šaulys

Siarhei Marozau, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos tyrinėtojai Gudijoje šiandien: biobibliografinis žinynas, Gardinas-Kaunas, 2022 m.

Žinyne po vienu viršeliu surinkta biografinė ir bibliografinė informacija apie tuos Gudijos intelektualų atstovus, kurie 1991-2022 metais pasižymėjo tyrinėdami ir populiarindami Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir to meto Gudijos (XIII-XVIII a.) istoriją. Žinyne pateikiami 172 biografiniai straipsniai apie istorikus, archyvistus, archeologus, kultūrologus, filologus, filosofus, kartografus, kraštotyrininkus, rašytojus, žurnalistus ir interneto svetainių autorius, kuriems Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė yra pagrindinė tyrimų sritis arba svarbi mokslinio, literatūrinio ir publicistinio darbo kryptis.

Darbas skirtas mokslininkams, studentams, rašytojams, dailininkams, archyvų ir muziejų darbuotojams, visiems, kurie domisi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija ir paveldu.

LDK instituto projektas „Ginčijamos teritorijos ir atmintis“

2022 4 gruodžio By Tadas Šaulys

Šį rudenį LDK institutas prisijungė prie Horizon 2020 projekto „Ginčijamos teritorijos ir atmintis“ (Disputed Teritories and Memory). Projekte dalyvauja taip pat Bato Universitetas (Jungtinė Karalystė), Varšuvos universitetas (Lenkija), Paribio fondas (Lenkija), Nacionalinė Mokslų Akademija (Armėnija), Švietimo ir Kultūros Tiltai (Armėnija) ir Formano Christiano koledžas (Pakistanas).

Projektas finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis, numatyta projekto pabaiga – 2024 metų sausis.

Projekto svetainė: https://www.disterrmem.eu/

2023 m. gruodžio 7-9 d. LDK institutas kviečia į seminarus, kurie vyks projekto “Ginčijamos teritiorijos ir atmintys” (Disputed Territories and Memory) rėmuose.

Ypatingai kviečiame į gruodžio 9 d. seminarą “Kultūrinės ir pilietinės visuomenės iniciatyvos ginčijamų teritorijų atminties valdyme”, kuriame šalia Lusine Kharatian ir Krzysztofo Czyżewskio, dalyvaus vienas iš LDK instituto įkūrėjų prof. Egidijus Aleksandravičius. Seminarą moderuos prof. Nina Parish iš Stirlingo universiteto.

Daugiau: https://www.disterrmem.eu/events/workshop-cultural-and-civil-society-initiatives-in-managing-memories-of-disputed-territories
Registracija: https://www.eventbrite.co.uk/e/civil-society-initiatives-in-managing-memories-of-disputed-territories-tickets-472920306367
Pilna seminarų ciklo programa: https://www.disterrmem.eu/upcoming-events

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės institutas skelbia penktąjį J. Bardacho apdovanojimo konkursą!

2022 11 rugpjūčio By Tadas Šaulys

Apdovanojimas skiriamas geriausiems daktaro darbams, analizuojantiems LDK kultūrinio, teisinio, valstybinio palikimo problemas XIX-XX a. arba tiriantiems temas, susijusias bent su kelių LDK žemėse buvusių valstybių – Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos ir Ukrainos – istorija, politika, teise ir kultūra.

Daktaro darbai turi būti apginti 2020 arba 2021 metais.

Darbus siųsti iki 2022 metų spalio 30 dienos adresu [email protected] .

Iki 2023 metų vasario 28 dienos LDK instituto sudaryta komisija paskelbs apdovanojimui nominuotų darbų sąrašą.

Kandidatai bus pakviesti atvykti į vieną iš vidurio-rytų Europos regiono miestą kur įvyks iškilmingas apdovanojimų įteikimas.
Skaityti daugiau.

Gudijos istorijos politika. Monitoringas.

2022 15 liepos By Tadas Šaulys

Monitoringas yra Instituto „Politinė sfera“ ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės instituto vykdomo sisteminio istorinės politikos tyrimo dalis. Pagrindiniai šaltiniai yra Baltarusijos valstybinė ir nevalstybinė žiniasklaida. Analizuojami tekstai, kurie sieja istorinę praeitį su dabartine socialine-politine situacija ir valstybės politika. Šie žiniasklaidos tekstai yra įkomponuojami į platesnį analitinį kontekstą, siekiant suprasti istorinės politikos tendencijas, atminties politikos galimybes ir apribojimus Baltarusijoje.

Projektas finansuojamas iš Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos lėšų

2021 m. birželis – spalis

2021 m. lapkritis – 2022 m. sausis

2022 m. vasaris – balandis

2022 m. gegužė – liepa

2022 m. rugpjūtis – spalis

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės instituto renginiai

2022 9 birželio By Tadas Šaulys

2022 metų birželio 18 dieną (šeštadienis) 15.00 valandą VDU Didžiojoje auloje (Gimnazijos g. 7) įvyks profesoriaus Dariuszo Szpoperio (Lenkija) paskaita, skirta bendrai Lietuvos, Lenkijos ir Gudijos praeičiai “Ideologinis ir praktinis krajovcų koncepcijos matmuo buvusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemių politinėje mintyje“.

Iš karto po profesoriaus paskaitos bus teikiami J. Bardacho vardo apdovanojimai už mokslinius tyrimus, skirtus buvusių LDK žemių istorijai, kultūrai ir politikai. Kas dvejus metus teikiamo apdovanojimo laureatai šiemet yra iš Lenkijos, Gudijos ir Lietuvos.

Renginyje dalyvaus akademinės bendruomenės atstovai iš įvairių mūsų regiono valstybių. Susirinkusiuosius sveikins Lenkijos ambasadorė Vilniuje, Lietuvos pasiuntinys Varšuvoje, VDU Rektorius ir kiti.

Renginys vyks lenkų ir kitomis kalbomis.

Vyno taurė visiems atvykusiems!

Parlamentarizmas, konstitucionalizmas ir Abiejų Tautų Respublikos politinė mintis Didžiojo Seimo laikotarpiu Europos akimis. Gegužės trečiosios konstitucijos atgarsiai pasaulyje

2022 4 balandžio By Tadas Šaulys

Tarptautinė tarpdisciplininė mokslinė konferencija, skirta 1791 m. gegužės 3 d. Konstitucijos priėmimo 230-osioms metinėms

Data ir vieta: 2022 metų gegužės 14 diena, šeštadienis, Karalių pilis Varšuvoje
Vienos dienos konferencija

Organizatoriai:
Varšuvos Karalių pilis
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės institutas
Didžiojo Seimo palikuonių draugija

9.00 – 9.10
Konferencijos pradžia, įvadiniai sveikinimai

9.10 – 9.25
Plenarinis pranešimas

Prof. dr hab. Anna Grześkowiak-Krwawicz (Lenkijos mokslų akademijos Literatūros tyrimų institutas / XVIII amžiaus tyrimų draugija)

9.25 – 11.15
Sekcija 1

Prof. dr hab. Włodzimierz Bernacki (Jogailaičių universiteto Politinių mokslų ir tarptautinių santykių institutas) – Lenkijos parlamentinė ir teisinė tradicija valstybinės sąrangos kontekste Abiejų Tautų Respublikos laikais.

Prof. dr hab. Rafał Lis (Akademia Ignatianum Politinės minties katedra Krokuvoje) – Gegužės trečiosios konstitucija politinės ir konstitucinės minties dilemų šviesoje XVIII–XIX a.

Dr Jacek Kordel (Varšuvos universiteto Istorijos fakultetas) – Senasis lenkų parlamentarizmas apsišvietusios Europos visuomenės viešojoje nuomonėje.

Prof. dr hab. Richard Butterwick-Pawlikowski (University College London / Lenkijos istorijos muziejus) – Gegužės trečiosios konstitucija: politinė sistema XIX amžiaus iššūkiams.

Diskusija. Moderuoja Prof. dr hab. Anna Grześkowiak-Krwawicz (Lenkijos mokslų akademijos Literatūros tyrimų institutas / XVIII amžiaus tyrimų draugija)

11.15 – 11.25
Pertrauka

11.25 – 13.15
Sekcija 2

Prof. dr hab. Adam Bosiacki (Varšuvos universiteto Teisės ir administravimo fakultetas) – Gegužės trečiosios konstitucijos perėmimas ir tarpusavio sąveika JAV diskusijose ir normatyviniuose sprendimuose, ir common law kultūroje.

Prof. dr hab. Barbara Klassa (Gdansko universiteto Istorijos fakultetas) – „Pirmasis tikras nacionalinis įstatymas Lenkijos istorijoje“ – Amerikos istoriografija apie Gegužės trečiosios konstituciją.

Prof. dr hab. Aleksander Głogowski (Jogailaičių universiteto Politinių mokslų ir tarptautinių santykių institutas) – Gegužės trečiosios konstitucija Anglijoje. Kontrrevoliucija ar revoliucija?

Prof. dr Ramunė Šmigelskytė-Stukienė (Nacionalinis muziejus – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmai / Lietuvos istorijos institutas) – „Visame kame matosi pasitenkinimas geresniu mūsų Tėvynės likimu“ – Jungtinių Provincijų elito reakcija į Gegužės trečiosios konstituciją pagal Augustino Middletono susirašinėjimą.

Diskusija. Moderuoja dr. Rūstis Kamuntavičius (Vytauto Didžiojo universitetas)

13.15 – 14.45
Pietūs

15.00 – 16.30
Sekcija 3

Mgr. Ričardas Jaramičius (Vytauto Didžiojo universitetas) – Trečiojo Lietuvos Statuto ir Gegužės trečiosios konstitucijos ryšys.

Prof. dr Valdas Rakutis (Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas) – Gegužės trečiosios konstitucija: viešojo administravimo tobulinimo link. Konstitucija ir kariuomenė.

Dr Aleh Dziarnovich (Krėvos pilis) – Prieštaringas paveikslas: Gegužės trečiosios konstitucija gudų mintyje ir istoriografijoje.

Diskusija. Moderuoja Prof. dr hab. Andrzej Zakrzewski (Varšuvos universiteto Teisės ir administravimo fakultetas)

16.30 – 16.40
Pertrauka

16.40 – 17.40
Sekcija 4 (pirma dalis)

Prof. dr hab. Anna Tarnowska (Mikalojaus Koperniko universiteto Torūnėje Teisės ir administravimo fakultetas) – Du vokiečių pasakojimai apie Gegužės trečiąją: iš Berlyno ir iš Miuncheno.

Prof. Miloš Řezník (Vokiečių istorijos institutas Varšuvoje) – Gegužės trečiosios konstitucija iš austriškos politikos Galicijoje perspektyvos.

Dr. Adam Danilczyk (Lenkijos mokslų akademijos Istorijos institutas) – Rusija ir Gegužės trečiosios konstitucija. 1792 metų karas.

17.40 – 17.50
Pertrauka

17.50 – 19.20
Sekcija 4 (2 dalis)

Prof. dr hab. Piotr Ugniewski (Lenkijos istorijos muziejus / Varšuvos universiteto Istorijos fakultetas) – Gegužės trečiosios konstitucija prancūzų nuomonės veidrodyje.

Prof. dr hab. Gabriela Majewska (Gdansko universiteto Istorijos fakultetas) – Švedų elitas ir 1791 metų lenkų konstitucija.

Prof. dr hab. Paweł Zając OMI (Adomo Mickevičiaus universiteto Poznanėje Teologojos fakultetas) – Apaštališkoji sostinė ir Gegužės trečiosios konstitucija.

Diskusija. Moderuoja dr hab. Hieronim Grala (Varšuvos universiteto Artes Liberales fakultetas).

19.20 – 19.30
Baigiamasis pranešimas

Prof. dr hab. Anna Grześkowiak-Krwawicz (Lenkijos mokslų akademijos Literatūros tyrimų institutas / XVIII amžiaus tyrimų draugija)

20.00
Vakarienė

Konferencijos programa:
Michał Kwilecki ir Rūstis Kamuntavičius

  • « Previous Page
  • Page 1
  • Page 2
  • Page 3
  • Page 4
  • …
  • Page 18
  • Next Page »

Primary Sidebar

Slapukų ir privatumo politika

© 2017–2026 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Institutas. Hosted on PressHill - The Best WordPress/ClassicPress Hosting Server

Ši svetainė naudoja slapukus, kad pagerintų jūsų naršymo patirtį. Jei toliau tęsite naršymą, mes laikysime, kad sutinkate su mūsų slapukų ir privatumo politika.Slapukų nustatymai Sužinokite daugiau Sutinku
Privacy & Cookies Policy

Privatumo ir slapukų apžvalga

Ši svetainė naudoja slapukus, kad pagerintų jūsų patirtį naršant svetainėje. Slapukai, kurie priskiriami būtinoms kategorijoms, yra saugomi jūsų naršyklėje, nes jie yra būtini pagrindinėms svetainės funkcijoms veikti. Mes taip pat naudojame trečiųjų šalių slapukus, kurie padeda mums analizuoti ir suprasti, kaip jūs naudojatės šia svetaine. Šie slapukai bus saugomi jūsų naršyklėje tik gavus jūsų sutikimą. Jūs taip pat turite galimybę atsisakyti šių slapukų. Bet kai kurių iš šių slapukų atsisakymas gali paveikti jūsų naršymą.
Necessary
Visada leidžiami
Norint, kad svetainė tinkamai veiktų, šie slapukai yra būtini. Į šią kategoriją įeina tik slapukai, užtikrinantys pagrindines svetainės funkcijas ir saugumo ypatybes. Šie slapukai nesaugo jokios asmeninės informacijos.
Non-necessary
Visi slapukai, kurie gali būti nebūtinai reikalingi svetainės veikimui ir kurie yra naudojami specialiai rinkti vartotojo asmeninius duomenis naudojantis analitiniais įrankiais ir kitu įterptuoju turiniu, yra vadinami nereikalingais slapukais. Šiems slapukams naudoti reikalingas jūsų sutikimas.
IŠSAUGOTI IR SUTIKTI
  • Polski
  • Український
  • Беларускі