Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės institutas

Tarptautinė mokslinė konferencija: „Tėvynės laisvės aušra“ – 1791 m. gegužės 3 d. konstitucija. Genezė. Turinys. Reikšmė

By

XX tarptautinė mokslinė konferencija „Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė XVIII amžiuje“

Skiriama 230-osioms 1791 m. gegužės 3 d. konstitucijos ir Abiejų tautų tarpusavio įsipareigojimo įstatymo priėmimo metinėms paminėti

2021 m. spalio 20–21 d.
Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai
Katedros a. 4, Vilnius

PROGRAMA

Organizatoriai
Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai
Lietuvos istorijos institutas
Vytauto Didžiojo universitetas

Partneriai
Lenkijos institutas Vilniuje
Lenkijos Respublikos ambasada Lietuvos Respublikoje
Didžiojo Seimo palikuonių draugija
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės institutas

Anotacija. Paskutinieji Abiejų Tautų Respublikos gyvavimo dešimtmečiai yra viena iš intensyviausiai analizuojamų temų šiuolaikinėje istoriografijoje, tačiau iki šiol nesutariama tiek dėl Apšvietos epochos idėjų raiškos formų, tiek dėl XVIII a. antrojoje pusėje įvykdytų reformų masto, centralizacijos proceso rezultatų ar valstybės žlugimo / sužlugdymo vertinimo. Istoriografinių prieštarų kontekste ypatingai svarbus išlieka 1569 m. Liublino unijos aktu nubrėžtos dvinarės Lenkijos ir Lietuvos valstybės raidos klausimas, analizuojamas Ketverių metų seimo (1788–1792) reformas vainikavusios 1791 m. gegužės 3 d. konstitucijos kontekste. Greta vertinimų, jog Gegužės 3 d. konstitucija yra bendras to meto Lenkijos ir Lietuvos bajorijos dokumentas, atliepiantis centralizuotos konstitucinės monarchijos šalininkų siekius, istoriografijoje taip pat pabrėžiama, kad Gegužės 3 d. konstituciją galima laikyti Lietuvos konstitucingumo istorijos dalimi tik 1791 m. spalio 20 d. Seime priimto Abiejų tautų tarpusavio įsipareigojimo įstatymo (įžado) kontekste.

Minint 230-asias 1791 m. gegužės 3 d. konstitucijos ir Abiejų tautų tarpusavio įsipareigojimo įstatymo priėmimo metines rengiamos tarptautinės mokslinės konferencijos tikslas – pristatyti naujausius mokslinių tyrimų rezultatus, susijusius su Gegužės 3 d. konstitucijos geneze ir jos priėmimo kontekstais, aptarti šio teisės akto poveikį visuomenės ir valstybės raidai, įvertinant Konstitucijos vietą Abiejų Tautų Respublikos paveldo valstybių istorinėje atmintyje bei atsakyti į klausimą: ar iš tiesų Gegužės 3-iosios Konstitucija perskaitoma Liublino unijos dvasioje tik dėl spalio 20 d. įsipareigojimo dokumento?

Konferencijos dėmesio centre – socialinis, ekonominis, politinis, geopolitinis bei kultūrinis konstitucinių pokyčių Abiejų Tautų Respublikoje kontekstai ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybinio savarankiškumo raiška centralizacijos akivaizdoje: 1791 m. spalio 20 d. Abiejų tautų tarpusavio įsipareigojimo įstatymo priėmimo aplinkybės, jo reikšmė valstybės sąrangos pokyčiams ir visuomenės raidai. Numatomos šios teminės konferencijos pranešimų sekcijos:

– Suverenumo krizė ir jos įveikos keliai;

– Valstybės ir visuomenės modernizacijos problemos;

– Parlamentarizmo raida Abiejų Tautų Respublikoje;

– Apšvietos epochos politinė ir konstitucinė mintis;

– Tautos ir valstybės sampratos kaita XVIII amžiuje;

– Ketverių metų seimo (1788–1792) laikotarpio literatūra, dailė, teatras, muzika;

– Gegužės 3-osios reprezentacija ir refleksija literatūroje ir mene.

Konferencija rengiama kaip jubiliejinis, 20-asis aštuonioliktojo amžiaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tyrėjų renginys, bendrai diskusijai sutelkiantis įvairiose Lietuvos ir užsienio mokslo institucijose dirbančius įvairių sričių XVIII a. Lietuvos istorijos tyrinėtojus.

Konferencijoje skaitytų pranešimų pagrindu parengtus straipsnius planuojama publikuoti atskiru teminiu „XVIII amžiaus studijų“ leidiniu.

Maloniai kviečiame konferencijoje dalyvauti istorikus, filosofus, politologus, parlamentarizmo, konstitucinės teisės tyrinėtojus, sociologus, literatūrologus, kultūros istorikus, menotyrininkus ir kitų mokslo krypčių tyrinėtojus. Pranešimų temas bei trumpas 3–4 sakinių anotacijas prašome siųsti konferencijos koordinatoriams iki 2021 m. gegužės 30 d.

Konferencija vyks lietuvių ir lenkų kalbomis su sinchroniniu vertimu.

Pablogėjus epidemiologinei situacijai ar įvedus naujų apribojimų, numatoma surengti nuotolinę konferenciją.

Konferencijos organizacinis komitetas:
Dr. Lina Balaišytė (Lietuvos kultūros tyrimų institutas)
Doc. dr. Vydas Dolinskas (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Vilniaus universitetas)
Doc. dr. Liudas Glemža (Vytauto Didžiojo universitetas)
Doc. dr. Robertas Jurgaitis (Lietuvos istorijos institutas, Vytauto Didžiojo universitetas)
Prof. dr. Valdas Rakutis (Lietuvos Respublikos Seimas, Klaipėdos universitetas)
Dr. Adam Stankevič (Lietuvos istorijos institutas)
Doc. dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė (Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Lietuvos istorijos institutas), komiteto pirmininkė

Kontaktai: [email protected], tel. +37068448885

Pirmasis LDK instituto žurnalo numeris

By

2021 m. balandžio mėnesį pasirodė pirmasis LDK instituto žurnalo numeris. Leidinys yra anglų kalba. Vyriausias redaktorius – prof. Przemysław Dąbrowski (Lenkija), pavaduotojai: dr. Andrej Kazakievič (Gudija), dr. Rūstis Kamuntavičius (Lietuva) ir Tomasz Mikołajczewski (Lenkija). Mokslo tarybą sudaro: prof. dr hab. dr h.c. Dariusz Szpoper (Lenkija); prof. Rimantas Miknys (Lietuva); prof. Aliaksandr Smaliančuk (Gudija); prof. Igor Tsependa; (Ukraina); prof. Ēriks Jēkabsons (Latvija).

Pirmojo LDK instituto metraščio numerio autoriai yra iš Lenkijos, Lietuvos, Ukrainos, Danijos ir Italijos. Jame yra publikuojami moksliniai straipsniai skirti Lietuvos meno ir teisės istorijai, taip pat atminties, teisės ir ekonomikos temoms.

Devintasis Tarptautinis Gudijos tyrinėtojų Kongresas

By

Tradicinis kasmetinis Kongresas įvyks 2021 metų spalio 1–3 dienomis Kaune. Laukiame 500–700 dalyvių iš Gudijos, Lietuvos, Lenkijos, kitų Europos, taip pat Šiaurės Amerikos šalių.

Pasirengimo Kongresui planas:
paraiškos sekcijoms priimamos iki balandžio 1 dienos;
individualios paraiškos iki gegužės 17 dienos;
nominacijos Kongreso premijai už geriausią mokslinę publikaciją iki balandžio 11 dienos;
preliminari Devintojo Kongreso programa bus parengta per vasarą.

Daugiau informacijos: www.icbs.lt arba www.icbs.by .
Kontaktas – [email protected] .

LDK instituto knyga apie Pažaislį

By

2019 m. LDK institutas išleido publikaciją „Pažaislis: pamatyti ir suprasti“. Pažaislis – tai pats brandžiausias ir didingiausias visų laikų meno kūrinys buvusiose Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėse. Šioje knygelėje klausiama kokie konkrečiai ansamblio elementai yra svarbūs, kodėl tokiais laikomi ir kaip juos atpažinti. Kokie simboliai ir kokios prasmės yra užkoduotos architektūriniuose ir meniniuose spendimuose. Galų gale, kodėl tobulo grožio elementai yra sudėlioti taip, kad nebūtų lengva juos pamatyti.

Daugiau informacijos.

Tarptautinė mokslinė konferencija „Sovietologijos pradžia: Rytų Europos mokslo tiriamasis institutas Vilniuje (1930 – 1939), idėjos – žmonės – palikimas, 90-mečio įkūrimo proga” Vilnius, 2020 m. vasario 26 – 27 d.

By

Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės institutas, Varšuvos universiteto Rytų Europos centras, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, Lenkijos Respublikos ambasada ir Lenkijos institutas – maloniai kviečia į tarptautinę mokslinę konferenciją „Sovietologijos pradžia: Rytų Europos mokslo tiriamasis institutas Vilniuje (1930 – 1939), idėjos – žmonės – palikimas (90-mečio įkūrimo proga)“, kuri vyks Vilniuje, vasario 26 – 27 d. Joje dalyvaus žymūs Lietuvos ir Lenkijos tyrinėtojai: Tadeusz Bujnicki, Adam Eberhardt, Marek Kornat, Šarūnas Liekis, Danuta Malicka, Jan Malicki, Rimantas Miknys, Tomas Venclova ir Leszek Zasztowt.

Konferencija vyks dvejose institucijose. Vasario 26 d. 13.00 val., Lenkijos Respublikos ambasadoje prasidės pirmasis posėdis (Švento Jono g. 3). Įvadinį pranešimą „Lenkija sovietų atžvilgiu 1918 – 1939 m.“ skaitys žinomas lenkų istorikas ir politologas prof. Wojciech Materski (Lenkijos mokslų akademijos Politikos mokslų institutas). Vėliau vyks diskusija lenkų ir lietuvių kalbomis su sinchroniniu vertimu, kurios tema – „Sovietologijos pradžia, jos raida, dabartinė būklė ir perspektyvos“. Pirmos konferencijos dienos dalyviams būtina išankstinė registracija. Ji vyks iki vasario 20 d., elektroniniu adresu [email protected], siunčiant  vardą, pavardę ir atstovaujamos institucijos pavadinimą. Prieš įeinant į Ambasados pastatą, svarbu pateikti asmens tapatybės dokumentą. Be asmens tapatybės dokumento nebus galimybės patekti į diplomatinę atstovybę.  Pastaba: vietų skaičius – ribotas!

Antrąją dieną, vasario 27 -ąją, konferencija persikels į simbolinę vietą – Vrublevskių Lietuvos mokslų akademijos biblioteką (Žygimantų g. 1), kur tarpukaryje veikė Rytų Europos mokslo tiriamasis institutas ir Politikos mokslų mokykla. Renginio pradžia – 9.00 val., įėjimas laisvas. Pranešimai bus skaitomi lietuvių ir lenkų kalbomis, be sinchroninio vertimo. Konferencijos pranešimai bus išversti raštu ir popieriniu pavidalu išdalinti konferencijos dalyviams.

Programa

LDK žemėlapių paroda

By

2019 m. rugsėjo 27 d. Europos Humanitarinio Universiteto pastate (Vilnius, Savičiaus g. 17) atidaroma paroda „Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė senuose žemėlapiuose. Žvilgsnis iš Baltarusijos“. Renginio pradžia 18.00 val. Ją lydės mokslinė diskusija. Ši paroda – tai projekto „Judanti istorija“ realizacija. Eksponuojamos senoviškų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapių kopijos, kurias lydi atribucija ir bendra koncepcija. Paroda jau apkeliavo įvairius Baltarusijos ir užsienio šalių miestus. Pirmą kartą ji vyko Minske (2019 m. balandžio 5-16 d.) Intelektualios knygos festivalio („Įvadas“) rėmuose, o po to buvo eksponuojama Lydoje, Gardine, Oršoje, Vitebske ir Minsko Nacionaliniame istorijos muziejuje.

Parodos lankytojai turės galimybę pamatyti unikalius simbolinius objektus, kurie atsiskleidžia per atitinkamas atribucijas-aprašymus, sužinoti apie bendrą parodos koncepciją ir įdomius daugeliui tautų bendros LDK istorijos faktus, kurie įsikūnijo vizualiose formose.

Parodos atidarymo metu planuojama mokslinė diskusija „Vizualiniai istorinės atminties vaizdiniai“: kultūros tyrinėtojai, istorikai, menotyrininkai kalbės apie tai kaip reikia mokytis skaityti senuosius žemėlapius, kokius simbolius jie slepia savyje, kaip praeities vaizdiniai veikia šiandien dieną ir t.t. Po specialistų pasisakymo lankytojų laukia bendra diskusija ir galimybė užduoti klausimus. Parodos atidarymo ir Tarptautinio Baltarusijos tyrinėtojų kongreso rėmuose, 2019 m. rugsėjo 28 d. 16.45 val. tuo pačiu adresu įvyks apvalaus stalo diskusija „Klajojantys vardai: istoriniai toponimų ir jų lokalizacijos ant senų žemėlapių pokyčių paaiškinimai,“ kurioje dalyvaus istorikai iš keturių buvusios Abiejų Tautų Respublikos šalių. Kiek tiksliai senieji žemėlapiai perduoda toponimų vietas ir gali būti argumentu šiandien dienos ginčuose? Ar sutampa etnonimų ir politonimų lokalizacija žemėlapiuose su archeologijos mokslo duomenimis, ar visuomet jie išlaiko savo priklausomybes? Kaip atsiranda Lietuvos, Baltosios Rusios, Ukrainos ir kiti pavadinimai, ką jie pradžioje reiškė ir kaip „klajojo“ po senuosius žemėlapius? Ir daug kitko. Smulkmenas galima sužinoti Tarptautinio Baltarusijos tyrinėtojų kongreso programoje.

Senieji žemėlapiai yra unikalūs artefaktai ir turi savyje magišką galią. Tai savotiški laiko portalai, vizuali praeities mašina, kuri mums suteikia galimybę keliauti po įvairius laikotarpius ir erdves, istorijas, kalbas ir kultūras. Visa tai mums padeda ieškoti, suprasti, lyginti ir konstruoti save naujuose kontekstuose. Žemėlapių drobė paskandina mus į vaizdinių pasaulį, o tuo pačiu ir į mentalinę bei dvasinę-emocinę erdvę, į mūsų pasąmonės gelmes – ten, kur gimsta žmogiškasis „Aš“ ir jo kultūra.

Geografiniai žemėlapiai atspausti nuo originalių kopijų skaitmeninės spaudos pagalba ir laikantis visų mastelių. Tai padaryta ant popieriaus, imituojančio senųjų žemėlapių faktūrą. Žemėlapiai turi mokslinę atribuciją ir eksponuojami kartu bendros koncepcijos rėmuose. Sudarytojas – leidyklos „Ekonompres“ direktorius Eduardas Kufterinas, mokslinis konsultantas – istorijos mokslų daktaras, Baltarusijos Mokslų akademijos vyriausias mokslinis bendradarbis, Alehas Dziarnovičius.

Lietuvoje ši paroda vyksta bendradarbiaujant su LDK institutu, Europos Humanitariniu universitetu ir Tarptautiniu Baltarusijos tyrinėtojų kongresu, padedant Lietuvos Respublikos pasiuntinybei Minske.