2019 m. rugsėjo 27 d. Europos Humanitarinio Universiteto pastate (Vilnius, Savičiaus g. 17) atidaroma paroda „Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė senuose žemėlapiuose. Žvilgsnis iš Baltarusijos“. Renginio pradžia 18.00 val. Ją lydės mokslinė diskusija. Ši paroda – tai projekto „Judanti istorija“ realizacija. Eksponuojamos senoviškų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapių kopijos, kurias lydi atribucija ir bendra koncepcija. Paroda jau apkeliavo įvairius Baltarusijos ir užsienio šalių miestus. Pirmą kartą ji vyko Minske (2019 m. balandžio 5-16 d.) Intelektualios knygos festivalio („Įvadas“) rėmuose, o po to buvo eksponuojama Lydoje, Gardine, Oršoje, Vitebske ir Minsko Nacionaliniame istorijos muziejuje.
Parodos lankytojai turės galimybę pamatyti unikalius simbolinius objektus, kurie atsiskleidžia per atitinkamas atribucijas-aprašymus, sužinoti apie bendrą parodos koncepciją ir įdomius daugeliui tautų bendros LDK istorijos faktus, kurie įsikūnijo vizualiose formose.
Parodos atidarymo metu planuojama mokslinė diskusija „Vizualiniai istorinės atminties vaizdiniai“: kultūros tyrinėtojai, istorikai, menotyrininkai kalbės apie tai kaip reikia mokytis skaityti senuosius žemėlapius, kokius simbolius jie slepia savyje, kaip praeities vaizdiniai veikia šiandien dieną ir t.t. Po specialistų pasisakymo lankytojų laukia bendra diskusija ir galimybė užduoti klausimus. Parodos atidarymo ir Tarptautinio Baltarusijos tyrinėtojų kongreso rėmuose, 2019 m. rugsėjo 28 d. 16.45 val. tuo pačiu adresu įvyks apvalaus stalo diskusija „Klajojantys vardai: istoriniai toponimų ir jų lokalizacijos ant senų žemėlapių pokyčių paaiškinimai,“ kurioje dalyvaus istorikai iš keturių buvusios Abiejų Tautų Respublikos šalių. Kiek tiksliai senieji žemėlapiai perduoda toponimų vietas ir gali būti argumentu šiandien dienos ginčuose? Ar sutampa etnonimų ir politonimų lokalizacija žemėlapiuose su archeologijos mokslo duomenimis, ar visuomet jie išlaiko savo priklausomybes? Kaip atsiranda Lietuvos, Baltosios Rusios, Ukrainos ir kiti pavadinimai, ką jie pradžioje reiškė ir kaip „klajojo“ po senuosius žemėlapius? Ir daug kitko. Smulkmenas galima sužinoti Tarptautinio Baltarusijos tyrinėtojų kongreso programoje.
Senieji žemėlapiai yra unikalūs artefaktai ir turi savyje magišką galią. Tai savotiški laiko portalai, vizuali praeities mašina, kuri mums suteikia galimybę keliauti po įvairius laikotarpius ir erdves, istorijas, kalbas ir kultūras. Visa tai mums padeda ieškoti, suprasti, lyginti ir konstruoti save naujuose kontekstuose. Žemėlapių drobė paskandina mus į vaizdinių pasaulį, o tuo pačiu ir į mentalinę bei dvasinę-emocinę erdvę, į mūsų pasąmonės gelmes – ten, kur gimsta žmogiškasis „Aš“ ir jo kultūra.
Geografiniai žemėlapiai atspausti nuo originalių kopijų skaitmeninės spaudos pagalba ir laikantis visų mastelių. Tai padaryta ant popieriaus, imituojančio senųjų žemėlapių faktūrą. Žemėlapiai turi mokslinę atribuciją ir eksponuojami kartu bendros koncepcijos rėmuose. Sudarytojas – leidyklos „Ekonompres“ direktorius Eduardas Kufterinas, mokslinis konsultantas – istorijos mokslų daktaras, Baltarusijos Mokslų akademijos vyriausias mokslinis bendradarbis, Alehas Dziarnovičius.
Lietuvoje ši paroda vyksta bendradarbiaujant su LDK institutu, Europos Humanitariniu universitetu ir Tarptautiniu Baltarusijos tyrinėtojų kongresu, padedant Lietuvos Respublikos pasiuntinybei Minske.