Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės institutas

Tyrėjų stipendijų konkursas

By

Vytauto Didžiojo universitetas, Institutas „Politinė sfera“ ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės institutas skelbia Baltarusijos mokslininkų, analitikų ir ekspertų stipendijų konkursą.

Nugalėtojai gaus 2 tūkst. eurų stipendiją už 2022 metais atliekamą tyrimą. Remiantis tyrimo rezultatais, turėtų būti parengtas vienas mokslinis straipsnis arba analitinė medžiaga.

Mokslo disciplinos: politikos mokslai, sociologija ir istorija.

Stipendijos gavėjai galės dalyvauti tiesioginiame mokslinių tyrimų seminare Lietuvoje bei vasaros mokykloje Gruzijoje.

Reikalavimai pareiškėjams:
– įgytas aukštasis išsilavinimas (bakalauro ar specialisto laipsnis);
– mažiausiai vienerių metų patirtis mokslinių tyrimų ir analitikos srityse (universitetai, tyrimų centrai, think tanks, žiniasklaida ir kt.);
– Baltarusijos Respublikos pilietybė;

Pirmenybė bus teikiama jauniems mokslininkams, pradedantiems savo karjerą.

Teminiai prioritetai: Baltarusijos užsienio politika, tarpvalstybinis bendradarbiavimas Rytų Europoje, atminties politika Baltarusijoje, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės palikimas ir sovietinis palikimas šiuolaikinėje Baltarusijos visuomenėje.

Norėdami dalyvauti konkurse, iki kovo 31 dienos adresu [email protected] turite atsiųsti šiuos dokumentus:
– CV su nuotrauka
– Motyvacinį laišką, paaiškinant susidomėjimą programa ir tyrimo temos pasirinkimą (iki 1 puslapio);
– Trumpą tyrimo aprašymą, kuriame turi būti: tyrimo pavadinimas, problema, objektas, tyrimo problemos sprendimo metodai, trumpa santrauka ir numatomi tyrimo rezultatai.

Atrankos komitetas rezultatus paskelbs iki 2022 m. balandžio 15 dienos.

Jei turite klausimų, rašykite adresu [email protected]

Logotipas, simbolizuojantis lietuvių ir gudų bendravimą

By

Šis logotipas simbolizuoja daugiau nei septynis šimtus metų besitęsiantį abiejų tautų bendradarbiavimą – nuo LDK laikų iki paskutinių su Gudijos revoliucija susijusių įvykių.

Ryškus lietuvius ir gudus jungiantis simbolis yra vytis. Logotipe yra vaizduojami kiek stilizuoti gudų ir lietuvių vyčių skydai. Juose esantys kryžiai yra pagrindinė detalė, kuri kiekvienam jų suteikia tautinio savitumo. Lietuviškame matome dvigubą Jogailaičių arba Vyčio kryžių, sietiną su LDK valdžiusia Gediminaičių-Jogailaičių dinastija ir su tarpukario Lietuvos respublika, o gudiškame – Polocko Šv. Eufrasinijos kryžių, sukurtą XII a. ir simbolizuojantį daugelį šimtmečių besitęsiantį gudų valstybingumą.

Svarbu pastebėti, kad praeityje ant vyčio skydo vaizduojami gudų ir lietuvių kryžiai buvo įvairūs. Tarpukaryje Lietuvos herbe kryžius galėjo būti geltonas raudoname fone, ar netgi baltas. Savo ruožtu, gudai galėjo turėti baltos spalvos lietuviškos formos dvigubą kryžių raudoname fone. Pasitaikydavo ir įvairių kitokių, netgi stilizuotų vyčio variantų tiek Lietuvoje tiek Gudijoje.

Logotipą sukūrė gudų dizaineris Uladzimiras Ceslieris (Uladzimir Tsesler, Уладзімір Цэслер).

Logotipas gali būti laisvai naudojamas internete ir spaudoje visų, kas vykdo veiklas temomis, siejančiomis Lietuvą su Gudija.

Pasikrauti: spalvotas png, cdr; juodai baltas jpg, cdr.

Projektas finansuojamas iš Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos lėšų.

Gudijos istorijos pristatymai Kaune ir Vilniuje

By

Spalio 15 dieną, 17 valandą Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje Kaune, o gruodžio 16 dieną 17 valandą Martyno Mažvydo bibliotekoje Vilniuje vyks Rūsčio Kamuntavičiaus knygos „Gudijos istorija“ pristatymai.
Iki šiol nė vienas Lietuvos istorikas nėra publikavęs išsamios Gudijos istorijos sintezės. Nėra net vertimų iš užsienio kalbų. Taip nutiko nepaisant fakto, kad nuo XIII amžiaus šiandieninių lietuvių ir gudų protėviai šimtus metų gyveno bendroje valstybėje – Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Pirmą kartą istorijoje abi tautos viena nuo kitos buvo atskirtos tik tarp Pirmojo ir Antrojo pasaulinio karo. Antrą kartą politinė atskirtis įvyko po 1990-ųjų ir tęsiasi iki šių dienų. Žvelgiant iš tokios perspektyvos jokia kita kaimyninė tauta – nei latviai, nei lenkai, nei rusai – neturėjo tokios ilgos bendros istorijos su lietuviais.
Ši Gudijos istorija nėra parašyta pagal principą „kaip iš tikrųjų buvo“, vardinant įvykius ir procesus, kurie kadaise įvyko. Jos tikslas yra palyginti lietuvišką ir gudišką pasakojimą apie iš esmės bendrą praeitį, apimančią Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus. Kodėl šie pasakojimai skiriasi? Kas lemia, kad Lietuvoje nusistovėjo vienos, o Gudijoje kitos „tiesos“? Kokią įtaką tai daro tautų formavimuisi ir bendravimui vienai su kita? Išskirtinis dėmesys skiriamas XIX, ypač XX, amžiaus abiejų tautų istorinio kelio vyksmui – kokie buvo šio kelio panašumai, kaip radosi ir plėtojosi skirtumai?
Knygoje siekta papasakoti Gudijos istoriją per mūsų pačių praeities matymo prizmę ir istorinį kontekstą.

Tyrėjų stipendijų konkursas

By

Vytauto Didžiojo universitetas, Institutas „Politinė sfera“ ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės institutas skelbia Baltarusijos mokslininkų, analitikų ir ekspertų stipendijų konkursą.

Nugalėtojai gaus 2–2,5 tūkst. eurų stipendiją už 2021–2022 m. atliekamą tyrimą. Remiantis tyrimo rezultatais, turėtų būti parengtas vienas mokslinis straipsnis arba analitinė medžiaga.

Mokslo disciplinos: politikos mokslai, sociologija ir istorija.

Stipendijos gavėjai galės dalyvauti tiesioginiame mokslinių tyrimų seminare Lietuvoje bei vasaros mokykloje Gruzijoje.

Reikalavimai pareiškėjams:

– įgytas aukštasis išsilavinimas (bakalauro ar specialisto laipsnis);
– mažiausiai vienerių metų patirtis mokslinių tyrimų ir analitikos srityse (universitetai, tyrimų centrai, think tanks, žiniasklaida ir kt.);
– Baltarusijos Respublikos pilietybė;

Pirmenybė bus teikiama jauniems mokslininkams, pradedantiems savo karjerą.
Teminiai prioritetai: Baltarusijos užsienio politika, tarpvalstybinis bendradarbiavimas Rytų Europoje, atminties politika Baltarusijoje, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės palikimas ir sovietinis palikimas šiuolaikinėje Baltarusijos visuomenėje.
Norėdami dalyvauti konkurse, iki spalio 12 dienos adresu [email protected] turite atsiųsti šiuos dokumentus:
– CV su nuotrauka
– Motyvacinį laišką, paaiškinant susidomėjimą programa ir tyrimo temos pasirinkimą (iki 1 puslapio);
– Trumpą tyrimo aprašymą, kuriame turi būti: tyrimo pavadinimas, problema, objektas, tyrimo problemos sprendimo metodai, trumpa santrauka ir numatomi tyrimo rezultatai.

Atrankos komitetas rezultatus paskelbs iki 2021 m. spalio 25 d.
Jei turite klausimų, rašykite adresu [email protected]

Konkursas logotipui, simbolizuojančiam gudų ir lietuvių bendravimą, sukurti

By

LDK institutas skelbia konkursą logotipų kūrėjams: reikalingas logotipas, kuris simbolizuotų daugiau nei septynis šimtus metų besitęsiantį abiejų tautų bendradarbiavimą – nuo LDK laikų iki paskutiniųjų su Gudijos revoliucija susijusių įvykių.

Logotipas turi tikti naudojimui internete ir spaudoje. Jis bus laisvai prieinamas visiems, kas vykdo projektus, susijusius su Lietuvą ir Gudiją siejančiomis temomis.

Kviečiame logotipus siųsti iki 2021 metų spalio 20 dienos adresu [email protected] . LDK instituto sudaryta komisija laimėtojus atrinks iki spalio 25 dienos. Honoraras laimėtojui – 640 eurų. Prioritetas skiriamas gudų kilmės autoriams.

Projektas finansuojamas iš Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos lėšų

Gediminaičiai – lietuviška dinastija, jos rolė ir įtakos vidurio-rytų Europos istorijoje. Tarptautinė mokslinė konferencija, skirta 620-osioms Vilniaus-Radomo sutarties metinėms

By

Gediminaičių giminės nariai – nuo tam tikro laiko žinomi Jogailaičių dinastijos vardu – kontroliavo vidurio-rytų Europą iki pat XVI a. pabaigos, kai mirė paskutinis vyriškos linijos atstovas Žygimantas Augustas. Gediminaičiai valdė Lenkijoje, Vengrijoje, Čekijoje, Moldavijoje, o taip pat įvairiose Voluinės, Podolės ir Rusios kunigaikštystėse. Turint galvoje, jog per moterišką liniją Gediminaičių palikuonys perėjo į Vazų ir kitas dinastijas, tai buvo viena iš pačių galingiausių giminių šioje pasaulio dalyje. Tačiau dėl įvairių vidinių konfliktų, jiems nepavyko ilgesniam laikui konsoliduoti savo valdžios Rytų Europoje, nors tam turėjo realius šansus.

Konferencijos tikslas yra parodyti Gedminaičių dinastijos galią. Renginys įvyks minint 620-ąsias Vilniaus-Radomo susitarimų metines. 1401 m. pasirašyti susitarimai buvo dar vienas momentas, panašus į daugelį kitų nutikusių tarp Krėvos ir Liublino, kuriame esminę rolę suvaidino Gedminaičių giminės nariai.

Tarptautinė mokslinė konferencija įvyks 2021 metų birželio 25-26 dienomis Lenkijos Mokslų Akademijos Istorijos institute Varšuvoje, Joachimo Lelevelio salėje (Rynek Starego Miasta 29/31).

Taip pat on-line

https://us02web.zoom.us/j/84591147609?pwd=SXdXNFMxbWMxYkFJQmJ3RS9EMmlOQT09

 

Dviejų dienų trukmės renginys bus vainikuotas baigiamąja diskusija, o taip pat debatais, skirtais lenkų-lietuvių unijoms ir susitarimams Gedminaičių giminės narių kontekste. Konferencijoje dalyvaus virš 30 tyrinėtojų iš Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos, Baltarusijos ir Rusijos. Mokslinį renginį planuojama pratęsti 2022 m. Kaune arba Ivano Frankovske.

Organizatoriai:
Lietuvos Respublikos ambasada Lenkijoje – renginio globėjas
Lenkijos šlėktų sąjunga
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės institutas
Istorijos institutas, Lenkijos mokslų akademija
Rytų Europos studijų centras Varšuvos universitete
V. Stefanyko Priekarpatės nacionalinis universitetas
Viduramžių studijų centras (Ivano Frankivskas)
Vytauto Didžiojo universitetas

Daugiau informacijos: www.gdmn.info