• Skip to primary navigation
  • Skip to content
  • Skip to primary sidebar

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės institutas

  • Polski
  • Український
  • Беларускі
  • -> LDK Institutas
    • Apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės institutą
    • Administracija, darbuotojai, steigėjai ir mokslinė taryba
    • Rekvizitai
    • Dokumentai
  • -> Ilgalaikiai projektai
    • Tarptautinis Gudijos tyrinėtojų kongresas
    • Trečiasis Lietuvos Statutas
    • Lietuva-Šveicarija
    • GUDIJA.LT
    • Juliušo Bardacho apdovanojimas
    • Belarusian Political Science Review
    • Digest of Studies made by Civil Society Organizations
    • LDK tyrinėtojai Gudijoje
    • AquaViva 2027–2030
    • DisTerrMem 2019–2024
    • Review of Institute of the Grand Duchy of Lithuania
  • -> Temos
    • Įvykiai
    • Konferencijos
    • Projektai su mokyklomis
    • Publikacijos
    • Sesijos ir mokyklos
    • Tyrimai
    • Vieši neakademiniai renginiai
    • Viešos paskaitos ir diskusijos

Konferencijos

Devintasis Tarptautinis Gudijos tyrinėtojų Kongresas

2021 21 kovo By Tadas Šaulys

Tradicinis kasmetinis Kongresas įvyks 2021 metų spalio 1–3 dienomis Kaune. Laukiame 500–700 dalyvių iš Gudijos, Lietuvos, Lenkijos, kitų Europos, taip pat Šiaurės Amerikos šalių.

Pasirengimo Kongresui planas:
paraiškos sekcijoms priimamos iki balandžio 1 dienos;
individualios paraiškos iki gegužės 17 dienos;
nominacijos Kongreso premijai už geriausią mokslinę publikaciją iki balandžio 11 dienos;
preliminari Devintojo Kongreso programa bus parengta per vasarą.

Daugiau informacijos: www.icbs.lt arba www.icbs.by .
Kontaktas – [email protected] .

Tarptautinė mokslinė konferencija „Sovietologijos pradžia: Rytų Europos mokslo tiriamasis institutas Vilniuje (1930 – 1939), idėjos – žmonės – palikimas, 90-mečio įkūrimo proga” Vilnius, 2020 m. vasario 26 – 27 d.

2020 23 sausio By Rūstis Kamuntavičius

Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakultetas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės institutas, Varšuvos universiteto Rytų Europos centras, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, Lenkijos Respublikos ambasada ir Lenkijos institutas – maloniai kviečia į tarptautinę mokslinę konferenciją „Sovietologijos pradžia: Rytų Europos mokslo tiriamasis institutas Vilniuje (1930 – 1939), idėjos – žmonės – palikimas (90-mečio įkūrimo proga)“, kuri vyks Vilniuje, vasario 26 – 27 d. Joje dalyvaus žymūs Lietuvos ir Lenkijos tyrinėtojai: Tadeusz Bujnicki, Adam Eberhardt, Marek Kornat, Šarūnas Liekis, Danuta Malicka, Jan Malicki, Rimantas Miknys, Tomas Venclova ir Leszek Zasztowt.

Konferencija vyks dvejose institucijose. Vasario 26 d. 13.00 val., Lenkijos Respublikos ambasadoje prasidės pirmasis posėdis (Švento Jono g. 3). Įvadinį pranešimą „Lenkija sovietų atžvilgiu 1918 – 1939 m.“ skaitys žinomas lenkų istorikas ir politologas prof. Wojciech Materski (Lenkijos mokslų akademijos Politikos mokslų institutas). Vėliau vyks diskusija lenkų ir lietuvių kalbomis su sinchroniniu vertimu, kurios tema – „Sovietologijos pradžia, jos raida, dabartinė būklė ir perspektyvos“. Pirmos konferencijos dienos dalyviams būtina išankstinė registracija. Ji vyks iki vasario 20 d., elektroniniu adresu [email protected], siunčiant  vardą, pavardę ir atstovaujamos institucijos pavadinimą. Prieš įeinant į Ambasados pastatą, svarbu pateikti asmens tapatybės dokumentą. Be asmens tapatybės dokumento nebus galimybės patekti į diplomatinę atstovybę.  Pastaba: vietų skaičius – ribotas!

Antrąją dieną, vasario 27 -ąją, konferencija persikels į simbolinę vietą – Vrublevskių Lietuvos mokslų akademijos biblioteką (Žygimantų g. 1), kur tarpukaryje veikė Rytų Europos mokslo tiriamasis institutas ir Politikos mokslų mokykla. Renginio pradžia – 9.00 val., įėjimas laisvas. Pranešimai bus skaitomi lietuvių ir lenkų kalbomis, be sinchroninio vertimo. Konferencijos pranešimai bus išversti raštu ir popieriniu pavidalu išdalinti konferencijos dalyviams.

Programa

8-asis Tarptautinis Baltarusijos tyrinėtojų kongresas vyks Vilniuje 2019 m. rugsėjo 27-29 dienomis

2018 31 gruodžio By Rūstis Kamuntavičius

Politikos tyrimų institutas „Politinė sfera“ paskelbė 8-ojo Tarptautinio Baltarusijos tyrinėtojų kongreso datą ir vietą. 2019 m. rugsėjo 27-29 dienomis Lietuvos sostinėje įvyks vienas svarbiausių baltarusių akademinių įvykių. Europos humanitarinis universitetas (EHU) taps pagrindiniu Kongreso akademiniu partneriu.

Tradiciškai daugiau nei 500 mokslininkų bei ekspertų iš Baltarusijos ir kitų šalių susirinks į Kongreso diskusijas bei prezentacijas. Kongrese taip pat bus įteiktos premijos už geriausias 2018 metų mokslines ir studentų publikacijas.

„Maloniai kviečiu tyrinėtojus, partnerius ir svečius iš viso pasaulio į 8-ąjį Tarptautinį Baltarusijos tyrinėtojų kongresą Vilniuje. Tai yra unikali galimybė prisijungti prie pačio didžiausio mokslinio ir ekspertinio įvykio, skirto Baltarusijai. Mokslininkai ir ekspertai turės galimybę pristatyti savo darbo rezultatus šimtams dalyvių iš Baltarusijos ir viso pasaulio. Partnerystės su nacionaliniais, regionaliniais bei globaliais centrais dėka Kongresas suteikia unikalią galimybę įsilieti į profesinę bendruomenę, aptarti projektus, idėjas bei pasidalinti patirtimi“, – teigia „Politinės sferos“ instituto direktorius dr. Andrej Kazakevič.

Anot EHU Rektoriaus prof. Sergei Ignatov, „EHU bendruomenė džiaugiasi, kad mūsų Universitetas taps pagrindiniu 8-ojo Baltarusijos tyrinėtojų kongreso akademiniu partneriu. EHU naujas studijų korpusas, įsikūręs buvusiame Vilniaus Augustinų vienuolyne maloniai priims mokslininkus, tyrinėjančius Baltarusiją ir visą regioną. Esame įsitikinę, kad Baltarusijos integracija į Europos intelektualinę erdvę vyksta būtent nepriklausomų socialinių, humanitarinių mokslų bei menų tyrimų dėka“.

Vytauto Didžiojo universitetas, LDK institutas bei kiti akademiniai centrai taip pat prisidės prie Kongreso organizavimo. Planuojama, kad dalis Kongreso renginių vyks Rotušėje ir kitose Vilniaus Senamiesčio vietose. Kongreso partneris yra Lietuvos Respublikos Užsienio Reikalų Ministerija.

Pirmasis Tarptautinis Baltarusijos tyrinėtojų kongresas įvyko 2011 metais. Nuo 2011 iki 2016 metų Kongresas vyko Kaune, 2017 metais — Varšuvoje. Dėl techninių priežasčių, 2018-ais metais Kongresas neįvyko Minske, todėl buvo nuspręsta nukelti 8-ąjį Kongresą 2019-iems metams.

Preliminarus pasirengimo Kongresui Planas

1.     Iki 2019 m. kovo 5 d. priimame paraiškas sekcijoms.

2.     Nuo 2019 m. vasario 10 iki balandžio 10 d. priimame paraiškas Kongreso premijų nominacijoms.

3.     Nuo 2019 m. kovo 20 iki gegužės 20 d. priimame individualias paraiškas.

4.    РIki 2019 m. birželio 5 svarstome paraiškas dėl kelionės ir pragyvenimo kompensacijų.

5.    Galutinis sekcijų sąrašas skelbiamas 2019 m. birželio 10 d.

6.     Individualūs kvietimai išsiunčiami iki 2019 m. birželio 25 d. Iki liepos 10 d. pakviestieji turi patvirtinti savo dalyvavimą. 

7.     Preliminari Kongreso programa – 2019 m. rugpjūčio 5 d.

Svetainė: www.icbs.lt 

El. paštas: icbs@palityka.org

 

Kontaktiniai asmenys žiniasklaidai:

dr. Andrej Kazakevič, „Politinės sferos“ institutas, kazakevich@palityka.org

Maksimas Milta, Europos humanitarinis universitetas, [email protected]

Konferencija „LDK tarp Liublino ir Gardino (1569-1697): valstybės ir visuomenės raidos trajektorijos. 3

2018 22 lapkričio By Rūstis Kamuntavičius

Programa.

Pirmasis visuomeninis Lietuvos ir Baltarusijos forumas «Kas mus jungia?» (Klaipėda, 2018 m. spalio 26-27 d.)

2018 8 spalio By Rūstis Kamuntavičius

Lietuva ir Baltarusija nėra vien tik kaimyninės šalys. Dviejų šalių visuomenes sieja ne tik istoriniai ryšiai, siekiantys senųjų laikų, tačiau ir tamprūs ekonominiai ir kultūriniai ryšiai, lietuviai gyvenantys Baltarusijoje baltarusiai Lietuvoje. Ypatingą tautų ryšį liudija abiems visuomenėms bendri nacionaliniai simboliai tokie kaip istorinė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinė –  Vilnius, šių šalių žmonėms brangūs ir tie patys istoriniai veikėjai, tokie kaip didysis kunigaikštis Vytautas, kunigaikščiai Radvilos, Kalinauskas ar Kosciuška. Visi netiesioginiai faktoriai liudytų, kad visuomeniniai ir tarpvalstybiniai santykiai turėtų būti labai geri. Tačiau taip nėra.

Kyla nesutarimų dėl statomos Astravo atomininkės elektrinės, Lietuvoje daug kas nerimauja, ar mūsų kaimynams pavyks išsaugoti savąją baltarusių valstybę. Daugumai lietuvių nepatinka politinė sistema dabar egzistuojanti Baltarusijoje. Iš kitos pusės, Baltarusijoje atsargiai žvelgiama į Lietuvos euroatlantinę integraciją ir aktyvią užsienio politiką Baltarusijos atžvilgiu. Šie sunkūs klausimai iš tikro smarkai įtakoja lietuvių ir baltarusių santykius ir vargu ar jais dviejų šalių politikams pavyks kada nors susitarti.

Deja, realiai egzistuojančios problemos paskutiniu metu ėmė dominuoti visoje Lietuvos ir Baltarusijos santykių darbotvarkėje. Mes pastebime, kad daug nesusikalbėjimų yra ir istorinėmis temomis, kurios, kaip atrodytų iš pirmo žvilgsnio turėtų vienyti dvi tautas. Visa tai dar labiau komplikuoja  dvišalius santykius, apsunkina ne tik politikų bendravimą, tačiau sudaro daug kliūčių intelektualų, mokslo, kultūros, verslo žmonių bendravimui.

Taip neturėtų būti. Nepamiršdami realiai egzistuojančių problemų, turėtume ieškoti sąlyčio taškų tais klausimais, kurie mus jungia ar tais kuriais mes galime susikalbėti. Būtent dialogo užmezgimas ir galimų bendrų naujų darbų iniciavimas ateityje ir yra svarbiausias šio pirmojo Lietuvos ir Baltarusijos forumo pagrindinis tikslas.

Forumo tikslas – plėtoti ir skatinti pilietinį Lietuvos ir Baltarusijos dialogą, kurio dėka bus galima aptarti tarpvalstybinio bendradarbiavimo perspektyvas ir kylančias problemas, siekti gilesnio valstybių ir tautų tarpusavio supratimo.

Forumo organizatoriai – Klaipėdos miesto savivaldybė, Klaipėdos universitetas bei visuomeninės ir nevyriausybinės organizacijos – Jerzy Giedroyc dialogo ir bendradarbiavimo forumas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Institutas, Institutas “Politinė sfera”.

Klaipėdos forumo interneto svetainė

Programa

Tarptautinė mokslinė konferencija, skirta 1918-iems metams Vidurio-Rytų Europoje

2018 1 rugpjūčio By Rūstis Kamuntavičius

Birželio 20-21 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (Gedimino pr. 51, Vilnius) įvyko tarptautinė konferencija „1918 metai Lietuvoje ir Lenkijoje iš dabartinės Vidurio-Rytų Europos perspektyvos: istorija, politika, kultūra“ skirta Lietuvos ir Lenkijos valstybių atkūrimo šimtmečiui.

Konferencijos tikslas – aptarti Lietuvos ir Lenkijos bei kitų Vidurio ir Rytų Europos šalių kelią į nepriklausomybių atkūrimą; pristatyti naujausius XX amžiaus pradžios lietuvių ir lenkų tautinių sąjūdžių raidos tyrimus bei požiūrius į Lietuvos ir Lenkijos politinę tradiciją. Greta istorinių temų, konferencijos pranešėjai gvildeno šiuolaikinio pasaulio problemas: dabartinių Lietuvos ir Lenkijos valstybių užsienio politikos paradigmas, abiejų šalių vietą Europoje bei pasaulyje.

Tarptautiniame renginyje dalyvavo istorikai, politologai, sociologai, kultūrologai, filologai ir kitų sričių mokslininkai, kurie pasidalino savo tyrimais apie Lietuvos, Lenkijos ir kitų šalių istorines, politines ir kultūrines dimensijas Valstybingumo šimtmečio atkūrimo kontekste. Konferencijoje dalyvavo mokslininkai iš Lenkijos, Lietuvos, Ukrainos, Čekijos, JAV ir kt.

Konferenciją organizavo Varšuvos Universitetas, o taip pat Vytauto Didžiojo Universitetas, Mykolo Romerio universitetas, Lenkijos Respublikos ambasada Vilniuje, Lenkijos institutas Vilniuje, Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės institutas, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.

Program.

Sections.

  • « Previous Page
  • Page 1
  • Page 2
  • Page 3
  • Page 4
  • …
  • Page 6
  • Next Page »

Primary Sidebar

Slapukų ir privatumo politika

© 2017–2026 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Institutas. Hosted on PressHill - The Best WordPress/ClassicPress Hosting Server

Ši svetainė naudoja slapukus, kad pagerintų jūsų naršymo patirtį. Jei toliau tęsite naršymą, mes laikysime, kad sutinkate su mūsų slapukų ir privatumo politika.Slapukų nustatymai Sužinokite daugiau Sutinku
Privacy & Cookies Policy

Privatumo ir slapukų apžvalga

Ši svetainė naudoja slapukus, kad pagerintų jūsų patirtį naršant svetainėje. Slapukai, kurie priskiriami būtinoms kategorijoms, yra saugomi jūsų naršyklėje, nes jie yra būtini pagrindinėms svetainės funkcijoms veikti. Mes taip pat naudojame trečiųjų šalių slapukus, kurie padeda mums analizuoti ir suprasti, kaip jūs naudojatės šia svetaine. Šie slapukai bus saugomi jūsų naršyklėje tik gavus jūsų sutikimą. Jūs taip pat turite galimybę atsisakyti šių slapukų. Bet kai kurių iš šių slapukų atsisakymas gali paveikti jūsų naršymą.
Necessary
Visada leidžiami
Norint, kad svetainė tinkamai veiktų, šie slapukai yra būtini. Į šią kategoriją įeina tik slapukai, užtikrinantys pagrindines svetainės funkcijas ir saugumo ypatybes. Šie slapukai nesaugo jokios asmeninės informacijos.
Non-necessary
Visi slapukai, kurie gali būti nebūtinai reikalingi svetainės veikimui ir kurie yra naudojami specialiai rinkti vartotojo asmeninius duomenis naudojantis analitiniais įrankiais ir kitu įterptuoju turiniu, yra vadinami nereikalingais slapukais. Šiems slapukams naudoti reikalingas jūsų sutikimas.
IŠSAUGOTI IR SUTIKTI
  • Polski
  • Український
  • Беларускі