Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės institutas

Įvykiai

Parlamentarizmas, konstitucionalizmas ir Abiejų Tautų Respublikos politinė mintis Didžiojo Seimo laikotarpiu Europos akimis. Gegužės trečiosios konstitucijos atgarsiai pasaulyje

By

Tarptautinė tarpdisciplininė mokslinė konferencija, skirta 1791 m. gegužės 3 d. Konstitucijos priėmimo 230-osioms metinėms

Data ir vieta: 2022 metų gegužės 14 diena, šeštadienis, Karalių pilis Varšuvoje
Vienos dienos konferencija

Organizatoriai:
Varšuvos Karalių pilis
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės institutas
Didžiojo Seimo palikuonių draugija

9.00 – 9.10
Konferencijos pradžia, įvadiniai sveikinimai

9.10 – 9.25
Plenarinis pranešimas

Prof. dr hab. Anna Grześkowiak-Krwawicz (Lenkijos mokslų akademijos Literatūros tyrimų institutas / XVIII amžiaus tyrimų draugija)

9.25 – 11.15
Sekcija 1

Prof. dr hab. Włodzimierz Bernacki (Jogailaičių universiteto Politinių mokslų ir tarptautinių santykių institutas) – Lenkijos parlamentinė ir teisinė tradicija valstybinės sąrangos kontekste Abiejų Tautų Respublikos laikais.

Prof. dr hab. Rafał Lis (Akademia Ignatianum Politinės minties katedra Krokuvoje) – Gegužės trečiosios konstitucija politinės ir konstitucinės minties dilemų šviesoje XVIII–XIX a.

Dr Jacek Kordel (Varšuvos universiteto Istorijos fakultetas) – Senasis lenkų parlamentarizmas apsišvietusios Europos visuomenės viešojoje nuomonėje.

Prof. dr hab. Richard Butterwick-Pawlikowski (University College London / Lenkijos istorijos muziejus) – Gegužės trečiosios konstitucija: politinė sistema XIX amžiaus iššūkiams.

Diskusija. Moderuoja Prof. dr hab. Anna Grześkowiak-Krwawicz (Lenkijos mokslų akademijos Literatūros tyrimų institutas / XVIII amžiaus tyrimų draugija)

11.15 – 11.25
Pertrauka

11.25 – 13.15
Sekcija 2

Prof. dr hab. Adam Bosiacki (Varšuvos universiteto Teisės ir administravimo fakultetas) – Gegužės trečiosios konstitucijos perėmimas ir tarpusavio sąveika JAV diskusijose ir normatyviniuose sprendimuose, ir common law kultūroje.

Prof. dr hab. Barbara Klassa (Gdansko universiteto Istorijos fakultetas) – „Pirmasis tikras nacionalinis įstatymas Lenkijos istorijoje“ – Amerikos istoriografija apie Gegužės trečiosios konstituciją.

Prof. dr hab. Aleksander Głogowski (Jogailaičių universiteto Politinių mokslų ir tarptautinių santykių institutas) – Gegužės trečiosios konstitucija Anglijoje. Kontrrevoliucija ar revoliucija?

Prof. dr Ramunė Šmigelskytė-Stukienė (Nacionalinis muziejus – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Valdovų rūmai / Lietuvos istorijos institutas) – „Visame kame matosi pasitenkinimas geresniu mūsų Tėvynės likimu“ – Jungtinių Provincijų elito reakcija į Gegužės trečiosios konstituciją pagal Augustino Middletono susirašinėjimą.

Diskusija. Moderuoja dr. Rūstis Kamuntavičius (Vytauto Didžiojo universitetas)

13.15 – 14.45
Pietūs

15.00 – 16.30
Sekcija 3

Mgr. Ričardas Jaramičius (Vytauto Didžiojo universitetas) – Trečiojo Lietuvos Statuto ir Gegužės trečiosios konstitucijos ryšys.

Prof. dr Valdas Rakutis (Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas) – Gegužės trečiosios konstitucija: viešojo administravimo tobulinimo link. Konstitucija ir kariuomenė.

Dr Aleh Dziarnovich (Krėvos pilis) – Prieštaringas paveikslas: Gegužės trečiosios konstitucija gudų mintyje ir istoriografijoje.

Diskusija. Moderuoja Prof. dr hab. Andrzej Zakrzewski (Varšuvos universiteto Teisės ir administravimo fakultetas)

16.30 – 16.40
Pertrauka

16.40 – 17.40
Sekcija 4 (pirma dalis)

Prof. dr hab. Anna Tarnowska (Mikalojaus Koperniko universiteto Torūnėje Teisės ir administravimo fakultetas) – Du vokiečių pasakojimai apie Gegužės trečiąją: iš Berlyno ir iš Miuncheno.

Prof. Miloš Řezník (Vokiečių istorijos institutas Varšuvoje) – Gegužės trečiosios konstitucija iš austriškos politikos Galicijoje perspektyvos.

Dr. Adam Danilczyk (Lenkijos mokslų akademijos Istorijos institutas) – Rusija ir Gegužės trečiosios konstitucija. 1792 metų karas.

17.40 – 17.50
Pertrauka

17.50 – 19.20
Sekcija 4 (2 dalis)

Prof. dr hab. Piotr Ugniewski (Lenkijos istorijos muziejus / Varšuvos universiteto Istorijos fakultetas) – Gegužės trečiosios konstitucija prancūzų nuomonės veidrodyje.

Prof. dr hab. Gabriela Majewska (Gdansko universiteto Istorijos fakultetas) – Švedų elitas ir 1791 metų lenkų konstitucija.

Prof. dr hab. Paweł Zając OMI (Adomo Mickevičiaus universiteto Poznanėje Teologojos fakultetas) – Apaštališkoji sostinė ir Gegužės trečiosios konstitucija.

Diskusija. Moderuoja dr hab. Hieronim Grala (Varšuvos universiteto Artes Liberales fakultetas).

19.20 – 19.30
Baigiamasis pranešimas

Prof. dr hab. Anna Grześkowiak-Krwawicz (Lenkijos mokslų akademijos Literatūros tyrimų institutas / XVIII amžiaus tyrimų draugija)

20.00
Vakarienė

Konferencijos programa:
Michał Kwilecki ir Rūstis Kamuntavičius

Tyrėjų stipendijų konkursas

By

Vytauto Didžiojo universitetas, Institutas „Politinė sfera“ ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės institutas skelbia Baltarusijos mokslininkų, analitikų ir ekspertų stipendijų konkursą.

Nugalėtojai gaus 2 tūkst. eurų stipendiją už 2022 metais atliekamą tyrimą. Remiantis tyrimo rezultatais, turėtų būti parengtas vienas mokslinis straipsnis arba analitinė medžiaga.

Mokslo disciplinos: politikos mokslai, sociologija ir istorija.

Stipendijos gavėjai galės dalyvauti tiesioginiame mokslinių tyrimų seminare Lietuvoje bei vasaros mokykloje Gruzijoje.

Reikalavimai pareiškėjams:
– įgytas aukštasis išsilavinimas (bakalauro ar specialisto laipsnis);
– mažiausiai vienerių metų patirtis mokslinių tyrimų ir analitikos srityse (universitetai, tyrimų centrai, think tanks, žiniasklaida ir kt.);
– Baltarusijos Respublikos pilietybė;

Pirmenybė bus teikiama jauniems mokslininkams, pradedantiems savo karjerą.

Teminiai prioritetai: Baltarusijos užsienio politika, tarpvalstybinis bendradarbiavimas Rytų Europoje, atminties politika Baltarusijoje, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės palikimas ir sovietinis palikimas šiuolaikinėje Baltarusijos visuomenėje.

Norėdami dalyvauti konkurse, iki kovo 31 dienos adresu [email protected] turite atsiųsti šiuos dokumentus:
– CV su nuotrauka
– Motyvacinį laišką, paaiškinant susidomėjimą programa ir tyrimo temos pasirinkimą (iki 1 puslapio);
– Trumpą tyrimo aprašymą, kuriame turi būti: tyrimo pavadinimas, problema, objektas, tyrimo problemos sprendimo metodai, trumpa santrauka ir numatomi tyrimo rezultatai.

Atrankos komitetas rezultatus paskelbs iki 2022 m. balandžio 15 dienos.

Jei turite klausimų, rašykite adresu [email protected]

Gudijos istorijos pristatymai Kaune ir Vilniuje

By

Spalio 15 dieną, 17 valandą Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje Kaune, o gruodžio 16 dieną 17 valandą Martyno Mažvydo bibliotekoje Vilniuje vyks Rūsčio Kamuntavičiaus knygos „Gudijos istorija“ pristatymai.
Iki šiol nė vienas Lietuvos istorikas nėra publikavęs išsamios Gudijos istorijos sintezės. Nėra net vertimų iš užsienio kalbų. Taip nutiko nepaisant fakto, kad nuo XIII amžiaus šiandieninių lietuvių ir gudų protėviai šimtus metų gyveno bendroje valstybėje – Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Pirmą kartą istorijoje abi tautos viena nuo kitos buvo atskirtos tik tarp Pirmojo ir Antrojo pasaulinio karo. Antrą kartą politinė atskirtis įvyko po 1990-ųjų ir tęsiasi iki šių dienų. Žvelgiant iš tokios perspektyvos jokia kita kaimyninė tauta – nei latviai, nei lenkai, nei rusai – neturėjo tokios ilgos bendros istorijos su lietuviais.
Ši Gudijos istorija nėra parašyta pagal principą „kaip iš tikrųjų buvo“, vardinant įvykius ir procesus, kurie kadaise įvyko. Jos tikslas yra palyginti lietuvišką ir gudišką pasakojimą apie iš esmės bendrą praeitį, apimančią Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus. Kodėl šie pasakojimai skiriasi? Kas lemia, kad Lietuvoje nusistovėjo vienos, o Gudijoje kitos „tiesos“? Kokią įtaką tai daro tautų formavimuisi ir bendravimui vienai su kita? Išskirtinis dėmesys skiriamas XIX, ypač XX, amžiaus abiejų tautų istorinio kelio vyksmui – kokie buvo šio kelio panašumai, kaip radosi ir plėtojosi skirtumai?
Knygoje siekta papasakoti Gudijos istoriją per mūsų pačių praeities matymo prizmę ir istorinį kontekstą.

Tyrėjų stipendijų konkursas

By

Vytauto Didžiojo universitetas, Institutas „Politinė sfera“ ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės institutas skelbia Baltarusijos mokslininkų, analitikų ir ekspertų stipendijų konkursą.

Nugalėtojai gaus 2–2,5 tūkst. eurų stipendiją už 2021–2022 m. atliekamą tyrimą. Remiantis tyrimo rezultatais, turėtų būti parengtas vienas mokslinis straipsnis arba analitinė medžiaga.

Mokslo disciplinos: politikos mokslai, sociologija ir istorija.

Stipendijos gavėjai galės dalyvauti tiesioginiame mokslinių tyrimų seminare Lietuvoje bei vasaros mokykloje Gruzijoje.

Reikalavimai pareiškėjams:

– įgytas aukštasis išsilavinimas (bakalauro ar specialisto laipsnis);
– mažiausiai vienerių metų patirtis mokslinių tyrimų ir analitikos srityse (universitetai, tyrimų centrai, think tanks, žiniasklaida ir kt.);
– Baltarusijos Respublikos pilietybė;

Pirmenybė bus teikiama jauniems mokslininkams, pradedantiems savo karjerą.
Teminiai prioritetai: Baltarusijos užsienio politika, tarpvalstybinis bendradarbiavimas Rytų Europoje, atminties politika Baltarusijoje, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės palikimas ir sovietinis palikimas šiuolaikinėje Baltarusijos visuomenėje.
Norėdami dalyvauti konkurse, iki spalio 12 dienos adresu [email protected] turite atsiųsti šiuos dokumentus:
– CV su nuotrauka
– Motyvacinį laišką, paaiškinant susidomėjimą programa ir tyrimo temos pasirinkimą (iki 1 puslapio);
– Trumpą tyrimo aprašymą, kuriame turi būti: tyrimo pavadinimas, problema, objektas, tyrimo problemos sprendimo metodai, trumpa santrauka ir numatomi tyrimo rezultatai.

Atrankos komitetas rezultatus paskelbs iki 2021 m. spalio 25 d.
Jei turite klausimų, rašykite adresu [email protected]

Konkursas logotipui, simbolizuojančiam gudų ir lietuvių bendravimą, sukurti

By

LDK institutas skelbia konkursą logotipų kūrėjams: reikalingas logotipas, kuris simbolizuotų daugiau nei septynis šimtus metų besitęsiantį abiejų tautų bendradarbiavimą – nuo LDK laikų iki paskutiniųjų su Gudijos revoliucija susijusių įvykių.

Logotipas turi tikti naudojimui internete ir spaudoje. Jis bus laisvai prieinamas visiems, kas vykdo projektus, susijusius su Lietuvą ir Gudiją siejančiomis temomis.

Kviečiame logotipus siųsti iki 2021 metų spalio 20 dienos adresu [email protected] . LDK instituto sudaryta komisija laimėtojus atrinks iki spalio 25 dienos. Honoraras laimėtojui – 640 eurų. Prioritetas skiriamas gudų kilmės autoriams.

Projektas finansuojamas iš Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos lėšų

LDK žemėlapių paroda

By

2019 m. rugsėjo 27 d. Europos Humanitarinio Universiteto pastate (Vilnius, Savičiaus g. 17) atidaroma paroda „Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė senuose žemėlapiuose. Žvilgsnis iš Baltarusijos“. Renginio pradžia 18.00 val. Ją lydės mokslinė diskusija. Ši paroda – tai projekto „Judanti istorija“ realizacija. Eksponuojamos senoviškų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žemėlapių kopijos, kurias lydi atribucija ir bendra koncepcija. Paroda jau apkeliavo įvairius Baltarusijos ir užsienio šalių miestus. Pirmą kartą ji vyko Minske (2019 m. balandžio 5-16 d.) Intelektualios knygos festivalio („Įvadas“) rėmuose, o po to buvo eksponuojama Lydoje, Gardine, Oršoje, Vitebske ir Minsko Nacionaliniame istorijos muziejuje.

Parodos lankytojai turės galimybę pamatyti unikalius simbolinius objektus, kurie atsiskleidžia per atitinkamas atribucijas-aprašymus, sužinoti apie bendrą parodos koncepciją ir įdomius daugeliui tautų bendros LDK istorijos faktus, kurie įsikūnijo vizualiose formose.

Parodos atidarymo metu planuojama mokslinė diskusija „Vizualiniai istorinės atminties vaizdiniai“: kultūros tyrinėtojai, istorikai, menotyrininkai kalbės apie tai kaip reikia mokytis skaityti senuosius žemėlapius, kokius simbolius jie slepia savyje, kaip praeities vaizdiniai veikia šiandien dieną ir t.t. Po specialistų pasisakymo lankytojų laukia bendra diskusija ir galimybė užduoti klausimus. Parodos atidarymo ir Tarptautinio Baltarusijos tyrinėtojų kongreso rėmuose, 2019 m. rugsėjo 28 d. 16.45 val. tuo pačiu adresu įvyks apvalaus stalo diskusija „Klajojantys vardai: istoriniai toponimų ir jų lokalizacijos ant senų žemėlapių pokyčių paaiškinimai,“ kurioje dalyvaus istorikai iš keturių buvusios Abiejų Tautų Respublikos šalių. Kiek tiksliai senieji žemėlapiai perduoda toponimų vietas ir gali būti argumentu šiandien dienos ginčuose? Ar sutampa etnonimų ir politonimų lokalizacija žemėlapiuose su archeologijos mokslo duomenimis, ar visuomet jie išlaiko savo priklausomybes? Kaip atsiranda Lietuvos, Baltosios Rusios, Ukrainos ir kiti pavadinimai, ką jie pradžioje reiškė ir kaip „klajojo“ po senuosius žemėlapius? Ir daug kitko. Smulkmenas galima sužinoti Tarptautinio Baltarusijos tyrinėtojų kongreso programoje.

Senieji žemėlapiai yra unikalūs artefaktai ir turi savyje magišką galią. Tai savotiški laiko portalai, vizuali praeities mašina, kuri mums suteikia galimybę keliauti po įvairius laikotarpius ir erdves, istorijas, kalbas ir kultūras. Visa tai mums padeda ieškoti, suprasti, lyginti ir konstruoti save naujuose kontekstuose. Žemėlapių drobė paskandina mus į vaizdinių pasaulį, o tuo pačiu ir į mentalinę bei dvasinę-emocinę erdvę, į mūsų pasąmonės gelmes – ten, kur gimsta žmogiškasis „Aš“ ir jo kultūra.

Geografiniai žemėlapiai atspausti nuo originalių kopijų skaitmeninės spaudos pagalba ir laikantis visų mastelių. Tai padaryta ant popieriaus, imituojančio senųjų žemėlapių faktūrą. Žemėlapiai turi mokslinę atribuciją ir eksponuojami kartu bendros koncepcijos rėmuose. Sudarytojas – leidyklos „Ekonompres“ direktorius Eduardas Kufterinas, mokslinis konsultantas – istorijos mokslų daktaras, Baltarusijos Mokslų akademijos vyriausias mokslinis bendradarbis, Alehas Dziarnovičius.

Lietuvoje ši paroda vyksta bendradarbiaujant su LDK institutu, Europos Humanitariniu universitetu ir Tarptautiniu Baltarusijos tyrinėtojų kongresu, padedant Lietuvos Respublikos pasiuntinybei Minske.