Publikacijos

Siarhei Marozau, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos tyrinėtojai Gudijoje šiandien: biobibliografinis žinynas, Gardinas-Kaunas, 2022 m.

Žinyne po vienu viršeliu surinkta biografinė ir bibliografinė informacija apie tuos Gudijos intelektualų atstovus, kurie 1991-2022 metais pasižymėjo tyrinėdami ir populiarindami Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir to meto Gudijos (XIII-XVIII a.) istoriją. Žinyne pateikiami 172 biografiniai straipsniai apie istorikus, archyvistus, archeologus, kultūrologus, filologus, filosofus, kartografus, kraštotyrininkus, rašytojus, žurnalistus ir interneto svetainių autorius, kuriems Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė yra pagrindinė tyrimų sritis arba svarbi mokslinio, literatūrinio ir publicistinio darbo kryptis.

Darbas skirtas mokslininkams, studentams, rašytojams, dailininkams, archyvų ir muziejų darbuotojams, visiems, kurie domisi Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorija ir paveldu.

Spalio 15 dieną, 17 valandą Prezidento Valdo Adamkaus bibliotekoje-muziejuje Kaune, o gruodžio 16 dieną 17 valandą Martyno Mažvydo bibliotekoje Vilniuje vyks Rūsčio Kamuntavičiaus knygos „Gudijos istorija“ pristatymai.
Iki šiol nė vienas Lietuvos istorikas nėra publikavęs išsamios Gudijos istorijos sintezės. Nėra net vertimų iš užsienio kalbų. Taip nutiko nepaisant fakto, kad nuo XIII amžiaus šiandieninių lietuvių ir gudų protėviai šimtus metų gyveno bendroje valstybėje – Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje. Pirmą kartą istorijoje abi tautos viena nuo kitos buvo atskirtos tik tarp Pirmojo ir Antrojo pasaulinio karo. Antrą kartą politinė atskirtis įvyko po 1990-ųjų ir tęsiasi iki šių dienų. Žvelgiant iš tokios perspektyvos jokia kita kaimyninė tauta – nei latviai, nei lenkai, nei rusai – neturėjo tokios ilgos bendros istorijos su lietuviais.
Ši Gudijos istorija nėra parašyta pagal principą „kaip iš tikrųjų buvo“, vardinant įvykius ir procesus, kurie kadaise įvyko. Jos tikslas yra palyginti lietuvišką ir gudišką pasakojimą apie iš esmės bendrą praeitį, apimančią Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus. Kodėl šie pasakojimai skiriasi? Kas lemia, kad Lietuvoje nusistovėjo vienos, o Gudijoje kitos „tiesos“? Kokią įtaką tai daro tautų formavimuisi ir bendravimui vienai su kita? Išskirtinis dėmesys skiriamas XIX, ypač XX, amžiaus abiejų tautų istorinio kelio vyksmui – kokie buvo šio kelio panašumai, kaip radosi ir plėtojosi skirtumai?
Knygoje siekta papasakoti Gudijos istoriją per mūsų pačių praeities matymo prizmę ir istorinį kontekstą.