Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės institutas

8-asis Tarptautinis Baltarusijos tyrinėtojų kongresas vyks Vilniuje 2019 m. rugsėjo 27-29 dienomis

By

Politikos tyrimų institutas „Politinė sfera“ paskelbė 8-ojo Tarptautinio Baltarusijos tyrinėtojų kongreso datą ir vietą. 2019 m. rugsėjo 27-29 dienomis Lietuvos sostinėje įvyks vienas svarbiausių baltarusių akademinių įvykių. Europos humanitarinis universitetas (EHU) taps pagrindiniu Kongreso akademiniu partneriu.

Tradiciškai daugiau nei 500 mokslininkų bei ekspertų iš Baltarusijos ir kitų šalių susirinks į Kongreso diskusijas bei prezentacijas. Kongrese taip pat bus įteiktos premijos už geriausias 2018 metų mokslines ir studentų publikacijas.

„Maloniai kviečiu tyrinėtojus, partnerius ir svečius iš viso pasaulio į 8-ąjį Tarptautinį Baltarusijos tyrinėtojų kongresą Vilniuje. Tai yra unikali galimybė prisijungti prie pačio didžiausio mokslinio ir ekspertinio įvykio, skirto Baltarusijai. Mokslininkai ir ekspertai turės galimybę pristatyti savo darbo rezultatus šimtams dalyvių iš Baltarusijos ir viso pasaulio. Partnerystės su nacionaliniais, regionaliniais bei globaliais centrais dėka Kongresas suteikia unikalią galimybę įsilieti į profesinę bendruomenę, aptarti projektus, idėjas bei pasidalinti patirtimi“, – teigia „Politinės sferos“ instituto direktorius dr. Andrej Kazakevič.

Anot EHU Rektoriaus prof. Sergei Ignatov, „EHU bendruomenė džiaugiasi, kad mūsų Universitetas taps pagrindiniu 8-ojo Baltarusijos tyrinėtojų kongreso akademiniu partneriu. EHU naujas studijų korpusas, įsikūręs buvusiame Vilniaus Augustinų vienuolyne maloniai priims mokslininkus, tyrinėjančius Baltarusiją ir visą regioną. Esame įsitikinę, kad Baltarusijos integracija į Europos intelektualinę erdvę vyksta būtent nepriklausomų socialinių, humanitarinių mokslų bei menų tyrimų dėka“.

Vytauto Didžiojo universitetas, LDK institutas bei kiti akademiniai centrai taip pat prisidės prie Kongreso organizavimo. Planuojama, kad dalis Kongreso renginių vyks Rotušėje ir kitose Vilniaus Senamiesčio vietose. Kongreso partneris yra Lietuvos Respublikos Užsienio Reikalų Ministerija.

Pirmasis Tarptautinis Baltarusijos tyrinėtojų kongresas įvyko 2011 metais. Nuo 2011 iki 2016 metų Kongresas vyko Kaune, 2017 metais — Varšuvoje. Dėl techninių priežasčių, 2018-ais metais Kongresas neįvyko Minske, todėl buvo nuspręsta nukelti 8-ąjį Kongresą 2019-iems metams.

Preliminarus pasirengimo Kongresui Planas

1.     Iki 2019 m. kovo 5 d. priimame paraiškas sekcijoms.

2.     Nuo 2019 m. vasario 10 iki balandžio 10 d. priimame paraiškas Kongreso premijų nominacijoms.

3.     Nuo 2019 m. kovo 20 iki gegužės 20 d. priimame individualias paraiškas.

4.    РIki 2019 m. birželio 5 svarstome paraiškas dėl kelionės ir pragyvenimo kompensacijų.

5.    Galutinis sekcijų sąrašas skelbiamas 2019 m. birželio 10 d.

6.     Individualūs kvietimai išsiunčiami iki 2019 m. birželio 25 d. Iki liepos 10 d. pakviestieji turi patvirtinti savo dalyvavimą. 

7.     Preliminari Kongreso programa – 2019 m. rugpjūčio 5 d.

Svetainė: www.icbs.lt 

El. paštas: icbs@palityka.org

 

Kontaktiniai asmenys žiniasklaidai:

dr. Andrej Kazakevič, „Politinės sferos“ institutas, kazakevich@palityka.org

Maksimas Milta, Europos humanitarinis universitetas, [email protected]

Pirmasis visuomeninis Lietuvos ir Baltarusijos forumas «Kas mus jungia?» (Klaipėda, 2018 m. spalio 26-27 d.)

By

Lietuva ir Baltarusija nėra vien tik kaimyninės šalys. Dviejų šalių visuomenes sieja ne tik istoriniai ryšiai, siekiantys senųjų laikų, tačiau ir tamprūs ekonominiai ir kultūriniai ryšiai, lietuviai gyvenantys Baltarusijoje baltarusiai Lietuvoje. Ypatingą tautų ryšį liudija abiems visuomenėms bendri nacionaliniai simboliai tokie kaip istorinė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinė –  Vilnius, šių šalių žmonėms brangūs ir tie patys istoriniai veikėjai, tokie kaip didysis kunigaikštis Vytautas, kunigaikščiai Radvilos, Kalinauskas ar Kosciuška. Visi netiesioginiai faktoriai liudytų, kad visuomeniniai ir tarpvalstybiniai santykiai turėtų būti labai geri. Tačiau taip nėra.

Kyla nesutarimų dėl statomos Astravo atomininkės elektrinės, Lietuvoje daug kas nerimauja, ar mūsų kaimynams pavyks išsaugoti savąją baltarusių valstybę. Daugumai lietuvių nepatinka politinė sistema dabar egzistuojanti Baltarusijoje. Iš kitos pusės, Baltarusijoje atsargiai žvelgiama į Lietuvos euroatlantinę integraciją ir aktyvią užsienio politiką Baltarusijos atžvilgiu. Šie sunkūs klausimai iš tikro smarkai įtakoja lietuvių ir baltarusių santykius ir vargu ar jais dviejų šalių politikams pavyks kada nors susitarti.

Deja, realiai egzistuojančios problemos paskutiniu metu ėmė dominuoti visoje Lietuvos ir Baltarusijos santykių darbotvarkėje. Mes pastebime, kad daug nesusikalbėjimų yra ir istorinėmis temomis, kurios, kaip atrodytų iš pirmo žvilgsnio turėtų vienyti dvi tautas. Visa tai dar labiau komplikuoja  dvišalius santykius, apsunkina ne tik politikų bendravimą, tačiau sudaro daug kliūčių intelektualų, mokslo, kultūros, verslo žmonių bendravimui.

Taip neturėtų būti. Nepamiršdami realiai egzistuojančių problemų, turėtume ieškoti sąlyčio taškų tais klausimais, kurie mus jungia ar tais kuriais mes galime susikalbėti. Būtent dialogo užmezgimas ir galimų bendrų naujų darbų iniciavimas ateityje ir yra svarbiausias šio pirmojo Lietuvos ir Baltarusijos forumo pagrindinis tikslas.

Forumo tikslas – plėtoti ir skatinti pilietinį Lietuvos ir Baltarusijos dialogą, kurio dėka bus galima aptarti tarpvalstybinio bendradarbiavimo perspektyvas ir kylančias problemas, siekti gilesnio valstybių ir tautų tarpusavio supratimo.

Forumo organizatoriai – Klaipėdos miesto savivaldybė, Klaipėdos universitetas bei visuomeninės ir nevyriausybinės organizacijos – Jerzy Giedroyc dialogo ir bendradarbiavimo forumas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Institutas, Institutas “Politinė sfera”.

Klaipėdos forumo interneto svetainė

Programa

J. Bardacho apdovanojimas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos ir palikimo tyrėjams

By

2018 m. birželio 21 d. Vilniuje, Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, įvyko LDK instituto įsteigto J. Bardacho apdovanojimo įteikimo ceremonija. Svarbiausią prizą laimėjo Laurynas Šedvydis iš Vytauto Didžiojo universiteto už 2016 m. apgintą daktaro disertaciją „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdančiojo elito rengimas viešajam valstybės gyvenimui XVI a. – XVII a. viduryje“ (vadovė Prof. J. Kiaupienė). Antroji vieta skirta Volgai Klieckinai iš Baltarusijos valstybinio universiteto (Minskas; vadovė Prof. N. F. Vysockaja) už daktaro disertaciją (2017) „Radvilų teatro susikūrimas ir vystymasis 1724-1810 m.“ Trečioji – Wojciechui Łysekui už 2017 m. Jogailaičių universitete (Krokuva; vadovas Prof. G. Mazur) apgintą disertaciją „Tautinės problemos pilsudskininkų rytų politikoje: aplinkybės – evoliucija – palikuonys“.

Ceremonijos pradžioje profesorius Vytautas Landsbergis pasidalino savo prisiminimais ir mintimis apie J. Bardacho idėjas ir palikimą. Renginyje dalyvavo LDK instituto steigėjai ir Mokslinės tarybos nariai: VDU profesorius Egidijus Aleksandravičius, Varšuvos universiteto Rytų studijų centro direktorius Jan Malicki, Varmijos-Mozūrijos universiteto Olštyne profesoriai Dariusz Szpoper ir Przemysław Dąbrowski, profesorius Ales Smaliančuk iš Gardino, Ivano Frankovsko V. Stefaniko Priekarpatės universiteto rektorius Ihoris Cependa, Lietuvos istorijos instituto direktorius Rimantas Miknys ir kt.

Bardachas (1914-2010) buvo žymus Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės – ypač jos teisinės, kultūrinės ir politinės tradicijos – tyrėjas. Apdovanojimas skiriamas geriausiems daktaro darbams, analizuojantiems LDK kultūrinio, teisinio, valstybinio palikimo problemas XIX-XX a. arba tiriantiems temas, kurios susijusios su bent dviejų LDK žemėse buvusių valstybių – Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos ir Ukrainos – istorija, politika, teise ir kultūra.

Bardacho apdovanojimas įsteigtas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštysės instituto ir įteikiamas kas du metus. 2014 m. svarbiausią prizą laimėjo Mikołaj Tarkowski iš Gdansko, už darbą „Vilniaus advokatūra, 1918-1939 m.“ 2016 m. apdovanotas Siarhiej Marozaŭ iš Gardino už darbą „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės atgimimo idėja Baltarusijos politiniame-visuomeniniame gyvenime (nuo XVIII a. pabaigos iki XX a. pradžios)“.

Tarptautinė mokslinė konferencija, skirta 1918-iems metams Vidurio-Rytų Europoje

By

Birželio 20-21 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (Gedimino pr. 51, Vilnius) įvyko tarptautinė konferencija „1918 metai Lietuvoje ir Lenkijoje iš dabartinės Vidurio-Rytų Europos perspektyvos: istorija, politika, kultūra“ skirta Lietuvos ir Lenkijos valstybių atkūrimo šimtmečiui.

Konferencijos tikslas – aptarti Lietuvos ir Lenkijos bei kitų Vidurio ir Rytų Europos šalių kelią į nepriklausomybių atkūrimą; pristatyti naujausius XX amžiaus pradžios lietuvių ir lenkų tautinių sąjūdžių raidos tyrimus bei požiūrius į Lietuvos ir Lenkijos politinę tradiciją. Greta istorinių temų, konferencijos pranešėjai gvildeno šiuolaikinio pasaulio problemas: dabartinių Lietuvos ir Lenkijos valstybių užsienio politikos paradigmas, abiejų šalių vietą Europoje bei pasaulyje.

Tarptautiniame renginyje dalyvavo istorikai, politologai, sociologai, kultūrologai, filologai ir kitų sričių mokslininkai, kurie pasidalino savo tyrimais apie Lietuvos, Lenkijos ir kitų šalių istorines, politines ir kultūrines dimensijas Valstybingumo šimtmečio atkūrimo kontekste. Konferencijoje dalyvavo mokslininkai iš Lenkijos, Lietuvos, Ukrainos, Čekijos, JAV ir kt.

Konferenciją organizavo Varšuvos Universitetas, o taip pat Vytauto Didžiojo Universitetas, Mykolo Romerio universitetas, Lenkijos Respublikos ambasada Vilniuje, Lenkijos institutas Vilniuje, Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės institutas, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.

Program.

Sections.

Instituto „Politinė Sfera“ VII Minsko konferencija „Nacionaliniai suverenitetai (1918-2018): idėja ir politinė praktika“ 2018 m. gegužės 18-19 d., Minskas

By

1918 m. pasikeitė visas Vidurio-Rytų Europos regionas. Griuvo imperijos ir atsirado naujos valstybės, buvo perbraižomos sienos ir vyko tautų konsolidacijos procesai. Suvereniteto ir nepriklausomybės idėjos įgavo politinį kūną. Vienoms tautoms pasisekė labiau (Lietuva, Latvija, Lenkija), kitoms – mažiau (Baltarusijos Liaudies Respublika, Ukrainos Liaudies Respublika). Tačiau diskusijos apie suverenitetą ties tuo nepasibaigė. Jos išliko aktualiomis per visą XX a. ir naujai atgimė žlungant sovietiniam blokui ir SSRS (1990-1991), o dar kartą suaktyvėjo po Europos Sąjungos išsiplėtimo 2004 m. Naujų saugumo ir taikos iššūkių kontekste  Vidurio-Rytų Europoje – 2014 m. prasidėjus Rusijos-Ukrainos konfliktui, bei paūmėjus Rusijos ir JAV/ES santykiams, – suvereniteto klausimai, ypač jo ribų ir patvarumo, vėl atsidūrė dėmesio centre.

Pirma konferencijos diena. Gegužės 18 d.
Lietuvos Respublikos pasiuntinybė Baltarusijoje (Zacharovo g. 68)

9.00-10.00. Registracija
10.00-10.15. Konferencijos atidarymas. Sveikinimo žodžiai

10.15-12.00. Plenarinis posėdis
Paweł Kowal (Lenkija). 1991 m. Lenkijai, Ukrainai, Lietuvai ir Baltarusijai: tarp ambicijų ir veiklos galimybių.
Algimantas Kasparavičius (Lietuva). Imperijos palikimas: lietuviškos pilietinės minties ir nacionalinio suvereniteto realizacijos problemos (1914-22).
Dariusz Tarasiuk (Lenkija). Baltarusijos lenkų požiūris į Lenkijos nepriklausomybės idėją (1905-1918).

12.00-12.20. Kavos pertrauka

12.20-14.00. Pirmoji sekcija. Sovietų Sąjungos pertvarkymas, iširimas ir naujų valstybių atsiradimas, 1988-1991
Valier Karbalievič (Baltarusija). Kodėl SSSR sugriuvo?
Andrej Kazakievič (Baltarusija). „Už“ ir „Prieš“ Sąjungą. Pro-sovietinių ir pro-nepriklausomybinių organizacijų veiklos vakarinėse SSSR respublikose palyginimas, 1988-1991.
Alieh Dziarnovič (Baltarusija). „Istorijos resursas“ pertvarkos laikais Baltarusijoje (1988-1991).

14.00-15.00. Pietūs

15.00-16.15. Antroji sekcija. Nacionalinių valstybių susikūrimas Vidurio-Rytų Europoje tarpukaryje
Paviel Cieraškovič (Baltarusija). Socialiniai Rytų Europos tautinių judėjimų resursai ir nacionalinių valstybių susikūrimas.
Jacek Stasiorczyk (Lenkija). Nutautinimas ar identiteto apsauga? Lenkiško švietimo padėtis Lietuvos Respublikoje 1918-1940 m.
Varvara Kucharenka (Baltarusija). Slovėnų, chorvatų ir serbų valstybės sukūrimas: austrų-vengrų norų išsipildymas ar pro-serbiškas projektas?

16.15-17.30. Trečioji sekcija. Suvereniteto problemos
Patryk Tomaszewski (Lenkija). Nepriklausoma Baltarusija, Moldova ir Gruzija lenkų politinėje mintyje po 2004 m.: palyginimas.
Ihar Slučak (Baltarusija). Kalbos politika okupuotoje Baltarusijos teritorijoje 1941-44 m.
Aliaksiej Kryvalap (Baltarusija). Nacionaliniai suverenitetai medijose.

18.30-20.30. Vieša diskusija. Baltarusijos Liaudies Respublika ir Baltarusijos Sovietų Socialistinė Respublika: valstybingumo pagrindų paieškos

Antra konferencijos diena. Gegužės 19 d.
Lietuvos Respublikos pasiuntinybė Baltarusijoje (Zacharovo g. 68)

10.00-11.30. Ketvirta sekcija. Baltarusijos Liaudies Respublika: kultūrinė atmintis ir reprezentacija (1)
Natalija Hardzijenka (Baltarusija). BLR memorizacija kaip baltarusių pokarinės emigracijos nacionalinio identiteto kūrimo (išlaikymo) dalis.
Ksenija Štalienkova (Baltarusija). Baltarusių apsisprendimo teisės reprezentacijos piniginių banknotų dizaine 1917-1924 m.
Radzivon Popiel’ (Baltarusija). Baltarusių tautinis judėjimas, BLR ir religija: refleksijos po šimtmečio.

11.30-12.00. Kavos pertrauka

12.00-13.00. Penkta sekcija. Baltarusijos Liaudies Respublika: kultūrinė atmintis ir reprezentacija (2)
Siarhiej Jemieljanaŭ (Baltarusija). „Valstybės sukūrimo mitas“ Baltarusijos, Rusijos ir Ukrainos mokykliniuose vadovėliuose.
Aliaksiej Lastoŭski (Baltarusija). Pamirštas jubiliejus: Spalio revoliucijos šimtmečio šventimas Baltarusijoje.

Organizatoriai:

Institutas „Politinė Sfera“ (Baltarusija–Lietuva)
Lietuvos Respublikos ambasada Baltarusijoje
Lenkų institutas Minske
Baltarusijos Kolegija
LDK institutas (Lietuva)
Vytauto Didžiojo Universitetas (Lietuva)
Lietuvos istorijos institutas