Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės institutas

2010 ir 2011 m. LDK institutą rėmė AGUS Capital Management (Lugano,
Šveicarija).
2010 m. kovo mėnesį pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp LDK instituto ir
Lugano mieste registruotos kompanijos AGUS Capital management, kurią
atstovauja jos direktorius, Lietuvos garbės konsulas Šveicarijos Tičino regione
p. Gintautas Bertašius. Projekto tikslas – tyrinėti LDK ir Tičino regiono
istorinius ryšius.
Lietuvos ir Šveicarijos bendravimo istorija nėra tokia blanki kaip galėtų
pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Šveicarų samdiniai kovėsi Žalgirio mūšye (beje, iš
abiejų pusių), o pirmosios LDK istorijoje oficialios ir gausios į Vakarų Europą
siunčiamos delegacijos (apsivilkusios meškų kailiais ir apsikabinėjusios
brangiaisiais metalais) vyko į tos šalies pakraščiuose esančius Konstancą ir
Bazelį. XVI-XVII a. lietuviai gausiai lankė Bazelio univesitetą ir Ženevos bei
Ciuricho intelektualinius centrus, tuo tarpu kai šveicarai į LDK traukė
projektuoti ir puošti didikų dvarų ir bažnyčių. Net ir XVIII a. ryšiai nenutrūko –
šveicarai finansiškai rėmė Lietuvos protestantus; po truputį vyko jų šokolado ir
konditerijos specialistų emigracija į Lietuvą. Dar kartą ryšiai atgimė XX a.
pirmojoje pusėje, kai Lozanoje Pirmojo Pasaulinio karo metais įsikūrė
atgimstančios Lietuvos propogandos centras, o šiek tiek vėliau, įkūrus Lietuvos
universitetą Kaune, jame dirbo net 5 šveicarų kilmės profesoriai.
Šiame bendrame Šveicarijos ir LDK istorinio bendravimo fone ypač išsiskiria
Tičino regionas. Jo gyventojai – italai – XVI-XVIII a. pasižymėjo išskirtiniu
Europoje kūrybingumu. Jų architektai ir menininkai puošė ir statė daugybės
Europos šalių bažnyčias ir reprezentacinius pastatus. LDK nebuvo išimtimi.
Žymiausios didikų giminės, Radvilos, Pacai, Sapiegos, bei Valdovas, beveik tris
šimtus metų samdėsi Tičino menininkus, kurie sukūrė dešimtis šedevrų, tarp
kurių ypač ryški Nesvyžiaus bažnyčia (antroji barokinė bažnyčia pasaulyje po Il
Gesu Romoje) ir Šv. Kazimiero koplyčia Vilniaus katedroje, kurios statybai
marmuras buvo vežamas tūkstančius kilometrų. Projekto tikslas yra atskleisti
šį Tičino menininkų indėlį į LDK kultūrą, tuo pačiu parodant ir primenant apie
Lietuvos kultūros ir meno perlus. Numatoma išleisti ne tik iliustruotas knygas
bet ir surengti eilę viešų paskaitų ir seminarų tiek Lietuvoje tiek Tičino regione.