• Skip to primary navigation
  • Skip to content
  • Skip to primary sidebar

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės institutas

  • Polski
  • Український
  • Беларускі
  • -> LDK Institutas
    • Apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės institutą
    • Administracija, darbuotojai, steigėjai ir mokslinė taryba
    • Rekvizitai
    • Dokumentai
  • -> Ilgalaikiai projektai
    • Belarusian Political Science Review
    • Review of Institute of the Grand Duchy of Lithuania
    • Digest of Studies made by Civil Society Organizations
    • GUDIJA.LT
    • Juliušo Bardacho apdovanojimas
    • LDK tyrinėtojai Gudijoje
    • Trečiasis Lietuvos Statutas
    • Tarptautinis Gudijos tyrinėtojų kongresas
    • Lietuva-Šveicarija
  • -> Temos
    • Įvykiai
    • Konferencijos
    • Projektai su mokyklomis
    • Publikacijos
    • Sesijos ir mokyklos
    • Tyrimai
    • Vieši neakademiniai renginiai
    • Viešos paskaitos ir diskusijos

Apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės institutą

Daugiau nei 500 metų egzistavusios Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės fenomenas net šiandien dar nėra iki galo suprastas. Tai buvo šalis, kurioje taikiai sugyveno galybė tautų – lietuviai, lenkai, baltarusiai, ukrainiečiai, rusai, žydai, totoriai, vokiečiai ir net škotai. Čia nebuvo persekiojimų dėl tautybės ar religijos kaip tuometinėje Vakarų Europoje. Šalia tokios išskirtinės tolerancijos ir meno sugyventi, klestėjo analogų neturinti pilietinė visuomenė, su savo laisvės ir demokratijos tradicijomis. Apie 10 procentų visuomenės buvo pasiryžę be mokesčio kautis už gimtinę, galėjo rinkti ir būti renkami į Seimą, ar pretenduoti į valdovo sostą. Kurioje dar Europos šalyje buvo tiek balso teisę turinčių ir taip aktyviai šalies politiniame gyvenime dalyvaujančių piliečių?

XX a. susikūrusios Lietuvos, Lenkijos ir Baltarusijos valstybės kiekviena sau plėšėsi po dalį LDK palikimo, ignoruodamos daugialypę ir be galo komplikuotą tos šalies prigimtį. Per šiuos šimtą metų buvo pamiršta geriausia ką LDK palikimas galėjo duoti – laisvės, demokratijos, pilietiškumo, kultūrų sugyvenimo ir tolerancijos tradicijos. Gal dabar, kai Europos Sąjunga kuria naujas politinio ir kultūrinio sugyvenimo formas, globalizacija verčia ieškoti savitumo ir dvasinės atramos, o lygiagrečiai gylėja prarajos tarp pasaulėžiūrų bei formuojasi vis griežtesnės naujos fizinės sienos su mūsų rytų kaimynais, atsisukę į LDK palikimą galime dar kartą pabandyti paieškoti atsakymų.

2009 m. lapkričio 26 d. Kaune įkurtas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės institutas. Pagrindiniais šios viešosios, pelno nesiekiančios įstaigos tikslais yra puoselėti, tyrinėti ir propaguoti LDK palikimą. Tam tikslui intensyvinimai kūrybiniai ryšiai su Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos, Ukrainos ir kitų šalių valstybinėmis ir nevalstybinėmis organizacijomis, rengiami kultūros, edukacijos ir mokslo projektai. 

Instituto veikloje labai svarbi Baltarusijos dimensija. Sukurta ir nuolat atnaujinama vienintelė lietuviška svetainė, skirta kaimyninės šalies istorijai ir aktualijoms www.gudija.lt . Nuo 2011 m. kartu su įvairių šalių partneriais organizuojamas Tarptautinis Baltarusijos Tyrinėtojų Kongresas www.icbs.lt, tapęs svarbiausiu kasmetiniu nepriklausomu akademiniu Baltarusijos renginiu. Nuolat bendradarbiaujama organizuojant moksleivių ir studentų mainus, rengiant vasaros mokyklas, viešas paskaitas ir kitas panašias veiklas. LDK institutas yra tarp vienintelio angliško Baltarusijos politikos mokslams skirto žurnalo Belarusian Political Science Review leidėjų.

Bendradarbiaujama su žymiais Lenkijos intelektualiniais centrais Varšuvoje, Krokuvoje, Vroclave, Liubline ir kt. Bendromis LDK instituto narių pastangomis įsteigta J. Bardacho stipendija kas du metus teikia apdovanojimus už geriausius mokslo darbus, skirtus LDK istorijai ir palikimui. 2015 m. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės institutui Varšuvoje buvo įteikta prestižinis J. Giedraičio apdovanojimas už “ėmimąsi sunkios misijos, kurios tikslas propaguoti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės palikimą, o ypač skirtingų kultūrų, kalbų, religijų ir tautų sugyvenimo tradiciją šiandienėje Lietuvoje, Lenkijoje, Baltarusijoje ir Ukrainoje.”

Kiti ilgalaikiai Instituto projektai yra susiję su vertimais, tyrimais, mokslo populiarinimu ir akademinių renginių organizavimu. Tarp tokių pažymėtinas Trečiojo Lietuvos Statuto vertimas į lietuvių kalbą www.3statutas.lt, 2017 m. sukurta didžiausia LDK menui ir architektūrai skirta svetainė www.lugano.lt ir net kelios knygos, skirtos Lietuvos ir Vakarų Europos kraštų – Šveicarijos ir Austrijos – istoriniams ryšiams.

Readers who viewed this page, also viewed:

  • LDK tyrinėtojai Gudijoje

Primary Sidebar

Slapukų ir privatumo politika

© 2017–2025 Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės Institutas. Hosted on PressHill - The Best WordPress/ClassicPress Hosting Server

Ši svetainė naudoja slapukus, kad pagerintų jūsų naršymo patirtį. Jei toliau tęsite naršymą, mes laikysime, kad sutinkate su mūsų slapukų ir privatumo politika.Slapukų nustatymai Sužinokite daugiau Sutinku
Privacy & Cookies Policy

Privatumo ir slapukų apžvalga

Ši svetainė naudoja slapukus, kad pagerintų jūsų patirtį naršant svetainėje. Slapukai, kurie priskiriami būtinoms kategorijoms, yra saugomi jūsų naršyklėje, nes jie yra būtini pagrindinėms svetainės funkcijoms veikti. Mes taip pat naudojame trečiųjų šalių slapukus, kurie padeda mums analizuoti ir suprasti, kaip jūs naudojatės šia svetaine. Šie slapukai bus saugomi jūsų naršyklėje tik gavus jūsų sutikimą. Jūs taip pat turite galimybę atsisakyti šių slapukų. Bet kai kurių iš šių slapukų atsisakymas gali paveikti jūsų naršymą.
Necessary
Visada leidžiami
Norint, kad svetainė tinkamai veiktų, šie slapukai yra būtini. Į šią kategoriją įeina tik slapukai, užtikrinantys pagrindines svetainės funkcijas ir saugumo ypatybes. Šie slapukai nesaugo jokios asmeninės informacijos.
Non-necessary
Visi slapukai, kurie gali būti nebūtinai reikalingi svetainės veikimui ir kurie yra naudojami specialiai rinkti vartotojo asmeninius duomenis naudojantis analitiniais įrankiais ir kitu įterptuoju turiniu, yra vadinami nereikalingais slapukais. Šiems slapukams naudoti reikalingas jūsų sutikimas.
IŠSAUGOTI IR SUTIKTI
  • Polski
  • Український
  • Беларускі