Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės institutas

Įvykiai

Tarptautinė mokslinė konferencija, skirta 1918-iems metams Vidurio-Rytų Europoje

By

Birželio 20-21 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (Gedimino pr. 51, Vilnius) įvyko tarptautinė konferencija „1918 metai Lietuvoje ir Lenkijoje iš dabartinės Vidurio-Rytų Europos perspektyvos: istorija, politika, kultūra“ skirta Lietuvos ir Lenkijos valstybių atkūrimo šimtmečiui.

Konferencijos tikslas – aptarti Lietuvos ir Lenkijos bei kitų Vidurio ir Rytų Europos šalių kelią į nepriklausomybių atkūrimą; pristatyti naujausius XX amžiaus pradžios lietuvių ir lenkų tautinių sąjūdžių raidos tyrimus bei požiūrius į Lietuvos ir Lenkijos politinę tradiciją. Greta istorinių temų, konferencijos pranešėjai gvildeno šiuolaikinio pasaulio problemas: dabartinių Lietuvos ir Lenkijos valstybių užsienio politikos paradigmas, abiejų šalių vietą Europoje bei pasaulyje.

Tarptautiniame renginyje dalyvavo istorikai, politologai, sociologai, kultūrologai, filologai ir kitų sričių mokslininkai, kurie pasidalino savo tyrimais apie Lietuvos, Lenkijos ir kitų šalių istorines, politines ir kultūrines dimensijas Valstybingumo šimtmečio atkūrimo kontekste. Konferencijoje dalyvavo mokslininkai iš Lenkijos, Lietuvos, Ukrainos, Čekijos, JAV ir kt.

Konferenciją organizavo Varšuvos Universitetas, o taip pat Vytauto Didžiojo Universitetas, Mykolo Romerio universitetas, Lenkijos Respublikos ambasada Vilniuje, Lenkijos institutas Vilniuje, Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės institutas, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka.

Program.

Sections.

Instituto „Politinė Sfera“ VII Minsko konferencija „Nacionaliniai suverenitetai (1918-2018): idėja ir politinė praktika“ 2018 m. gegužės 18-19 d., Minskas

By

1918 m. pasikeitė visas Vidurio-Rytų Europos regionas. Griuvo imperijos ir atsirado naujos valstybės, buvo perbraižomos sienos ir vyko tautų konsolidacijos procesai. Suvereniteto ir nepriklausomybės idėjos įgavo politinį kūną. Vienoms tautoms pasisekė labiau (Lietuva, Latvija, Lenkija), kitoms – mažiau (Baltarusijos Liaudies Respublika, Ukrainos Liaudies Respublika). Tačiau diskusijos apie suverenitetą ties tuo nepasibaigė. Jos išliko aktualiomis per visą XX a. ir naujai atgimė žlungant sovietiniam blokui ir SSRS (1990-1991), o dar kartą suaktyvėjo po Europos Sąjungos išsiplėtimo 2004 m. Naujų saugumo ir taikos iššūkių kontekste  Vidurio-Rytų Europoje – 2014 m. prasidėjus Rusijos-Ukrainos konfliktui, bei paūmėjus Rusijos ir JAV/ES santykiams, – suvereniteto klausimai, ypač jo ribų ir patvarumo, vėl atsidūrė dėmesio centre.

Pirma konferencijos diena. Gegužės 18 d.
Lietuvos Respublikos pasiuntinybė Baltarusijoje (Zacharovo g. 68)

9.00-10.00. Registracija
10.00-10.15. Konferencijos atidarymas. Sveikinimo žodžiai

10.15-12.00. Plenarinis posėdis
Paweł Kowal (Lenkija). 1991 m. Lenkijai, Ukrainai, Lietuvai ir Baltarusijai: tarp ambicijų ir veiklos galimybių.
Algimantas Kasparavičius (Lietuva). Imperijos palikimas: lietuviškos pilietinės minties ir nacionalinio suvereniteto realizacijos problemos (1914-22).
Dariusz Tarasiuk (Lenkija). Baltarusijos lenkų požiūris į Lenkijos nepriklausomybės idėją (1905-1918).

12.00-12.20. Kavos pertrauka

12.20-14.00. Pirmoji sekcija. Sovietų Sąjungos pertvarkymas, iširimas ir naujų valstybių atsiradimas, 1988-1991
Valier Karbalievič (Baltarusija). Kodėl SSSR sugriuvo?
Andrej Kazakievič (Baltarusija). „Už“ ir „Prieš“ Sąjungą. Pro-sovietinių ir pro-nepriklausomybinių organizacijų veiklos vakarinėse SSSR respublikose palyginimas, 1988-1991.
Alieh Dziarnovič (Baltarusija). „Istorijos resursas“ pertvarkos laikais Baltarusijoje (1988-1991).

14.00-15.00. Pietūs

15.00-16.15. Antroji sekcija. Nacionalinių valstybių susikūrimas Vidurio-Rytų Europoje tarpukaryje
Paviel Cieraškovič (Baltarusija). Socialiniai Rytų Europos tautinių judėjimų resursai ir nacionalinių valstybių susikūrimas.
Jacek Stasiorczyk (Lenkija). Nutautinimas ar identiteto apsauga? Lenkiško švietimo padėtis Lietuvos Respublikoje 1918-1940 m.
Varvara Kucharenka (Baltarusija). Slovėnų, chorvatų ir serbų valstybės sukūrimas: austrų-vengrų norų išsipildymas ar pro-serbiškas projektas?

16.15-17.30. Trečioji sekcija. Suvereniteto problemos
Patryk Tomaszewski (Lenkija). Nepriklausoma Baltarusija, Moldova ir Gruzija lenkų politinėje mintyje po 2004 m.: palyginimas.
Ihar Slučak (Baltarusija). Kalbos politika okupuotoje Baltarusijos teritorijoje 1941-44 m.
Aliaksiej Kryvalap (Baltarusija). Nacionaliniai suverenitetai medijose.

18.30-20.30. Vieša diskusija. Baltarusijos Liaudies Respublika ir Baltarusijos Sovietų Socialistinė Respublika: valstybingumo pagrindų paieškos

Antra konferencijos diena. Gegužės 19 d.
Lietuvos Respublikos pasiuntinybė Baltarusijoje (Zacharovo g. 68)

10.00-11.30. Ketvirta sekcija. Baltarusijos Liaudies Respublika: kultūrinė atmintis ir reprezentacija (1)
Natalija Hardzijenka (Baltarusija). BLR memorizacija kaip baltarusių pokarinės emigracijos nacionalinio identiteto kūrimo (išlaikymo) dalis.
Ksenija Štalienkova (Baltarusija). Baltarusių apsisprendimo teisės reprezentacijos piniginių banknotų dizaine 1917-1924 m.
Radzivon Popiel’ (Baltarusija). Baltarusių tautinis judėjimas, BLR ir religija: refleksijos po šimtmečio.

11.30-12.00. Kavos pertrauka

12.00-13.00. Penkta sekcija. Baltarusijos Liaudies Respublika: kultūrinė atmintis ir reprezentacija (2)
Siarhiej Jemieljanaŭ (Baltarusija). „Valstybės sukūrimo mitas“ Baltarusijos, Rusijos ir Ukrainos mokykliniuose vadovėliuose.
Aliaksiej Lastoŭski (Baltarusija). Pamirštas jubiliejus: Spalio revoliucijos šimtmečio šventimas Baltarusijoje.

Organizatoriai:

Institutas „Politinė Sfera“ (Baltarusija–Lietuva)
Lietuvos Respublikos ambasada Baltarusijoje
Lenkų institutas Minske
Baltarusijos Kolegija
LDK institutas (Lietuva)
Vytauto Didžiojo Universitetas (Lietuva)
Lietuvos istorijos institutas

Mokslinė konferencija, skirta 1655 m. Kėdainių unijai

By

Didžiojo Seimo palikuonių asociacija, Lenkijos mokslų akademijos istorijos
institutas, Jano Dlugošo akademijos istorijos institutas, Paulinų ordino
vienuolynas Čenstachave ir LDK institutas kviečia į tarptautinę mokslinę
konferenciją „Aplink 1655 m. Kėdainių uniją. Abiejų Tautų Respublika „Tvano“
laikais“, kuri įvyks Čenstachave 2015 m. gruodžio 3-6 d. Daugiau informacijos

J. Bardacho vardo apdovanojimas

By

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės institutas skelbia trečiąjį J. Bardacho vardo apdovanojimo konkursą!

Apdovanojimas skiriamas geriausiems magistro ir daktaro darbams, analizuojantiems LDK kultūrinio, teisinio, valstybinio palikimo problemas XIX-XX a. arba tiriantiems temas, susijusias bent su kelių LDK žemėse buvusių valstybių – Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos ir Ukrainos – istorija, politika, teise ir kultūra.

Terminas darbų pasiūlymams 2017 m. gruodžio 15 d. Darbus siųsti adresu [email protected] .

Iki 2018 m. gegužės 15 d. LDK instituto sudaryta komisija paskelbs apdovanojimui nominuotų darbų sąrašą.

Kandidatai bus pakviesti atvykti į Vilnių, kur 2018 m. birželio 20-22 d. įvyks iškilmingas apdovanojimų įteikimas.

J. Bardacho apdovanojimo konkurso taisyklės

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės instituto įsteigtas J. Bardacho vardo apdovanojimas (toliau: apdovanojimas) teikiamas už daktaro arba magistro (arba jiems prilygstančius) darbus, skirtus LDK idėjoms.
1. Apdovanojimo tikslas yra paskatinti imtis LDK palikimo, jos valstybinių, teisės ir kultūros tradicijų tyrimų.
2. Prioritetas bus teikiamas temoms, susijusioms su LDK valstybės, teisės ir kultūros tradicija, bei LDK idėjos tęstinumo apraiškoms XIX ir XX a., o taip pat temoms, apimančioms bent kelių į LDK sudėtį įėjusių vėlesnių Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos ir Ukrainos valstybių istoriją.
3. Apdovanojimui teikiami darbai gali būti susiję su įvairiomis humanitarinių ir socialinių mokslų sritimis: istorija, politologija, meno istorija, filologija, sociologija, teisės ir santvarkos istorija, geografija.
4. Apdovanojimui gali būti siūlomi bet kurios šalies piliečiai, pateikę daktaro arba magistro darbą (gali būti teikiami ir kiti lygiaverčiai diplominiai darbai). Darbų pateikimo data nurodoma papildomais informaciniais raštais.
5. Apdovanojimui gali būti teikiami ne senesni nei per paskutinius dvejus metus parašyti darbai.
6. Apdovanojimui darbą gali teikti pats kandidatas arba institucija (katedra, fakultetas, mokslinis centras ir kt.), gavusi kandidato sutikimą.
7. Apdovanojimui teikiami darbai gali būti parašyti lietuvių, lenkų, baltarusių, ukrainiečių, o taip pat rusų ir anglų kalbomis.
8. Elektroninę darbo versiją ir darbo vadovo rekomendaciją (daktaro ir magistro darbams) bei recenzento rekomendaciją (tik magistro darbams) siųsti adresu [email protected] .
9. Nugalėtojus – pirmą, antrą ir trečią vietas – paskelbs LDK instituto sudaryta komisija.
10. Papildoma informacija LDK instituto puslapyje (www.ldki.lt) arba rustisk//centras.lt (Rūstis Kamuntavičius).